Šeimos tema lietuvių literatūroje

Literatūroje šeima yra vaizduojama kaip vieta, į kurią visada galima sugrįžti ir pasisemti atgaivos bei rasti saugų prieglobstį joje. Tokią šeimą vaizdavo XX amžiaus sovietmečio „tyliųjų modernistų“ kartos atstovas Juozas Aputis novelėje „Erčia, kur gaivus vanduo“. Novelės veikėjai neturi vardų (vienas iš J. Apučio kūrybos bruožų), nes yra susikoncentruojama apie personažų vidinius apmąstymus. Šiame kūrinyje yra svarbiausi dviejų dukrų, vyresniosios ir mažosios, išgyvenimai: viena jaučiasi suaugusi ir ruošiasi palikti namus, o kita – vis dar džiaugiasi nerūpestinga vaikyste. Novelėje labai svarbus laikas – jį simbolizuoja prinokęs obuolys, pasenęs šuo, tekantis vanduo. Vyresnėlė supranta, jog prabėgo daug laiko ir ši suaugo, todėl pradeda jaudintis dėl laukiančios kelionės iš namų - „Suprato ir ji pati: kad nebegalima išvažiavus sugrįžti taip pat...“, tačiau buvo užtikrintai apsisprendusi, jog nenori pasilikti praeityje. Taip pat iš novelės pavadinimo matoma, jog kūrinyje yra labai svarbus vanduo: jis įgauna sakralinę vertę – (apie šeimą reikia) tai atgaiva mintims, sielai ir pagalba sunkiai vargstančiam bei tiltas tarp vaikystės ir suaugusiojo gyvenimo. Taigi, Juozo Apučio novelėje „Erčia, kur gaivus vanduo“ aprašoma tai svarbiausia vertybė žmogui yra šeima, kuris juos palieka ir tikisi sugrįžti į ją, kaip į saugų vaikystės prieglobstį.
Visgi, literatūroje vaizduojamas ir kitoks šeimos paveikslas – socialiai apleisto vaiko branda ir moralinių vertybių degradacija aplinkoje. XX amžiaus epochos europinės kultūros žmogaus,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!