Sąvokos ir kategorijos administracinėje teisėje

SĄVOKOS IR KATEGORIJOS ADMINISTRACINĖJE TEISĖJE 1.1.1. Teisinių sąvokų apibrėžimo supratimas Tiek teoriniu (kuriant naujas teisės normas), tiek praktiniu (taikant teisės normas) požiūriu dažnai kyla būtinybė suprasti teisinę sąvoką, atskirti vieną sąvoką nuo jai gretimos. Teisinės sąvokos suvokimas turi filosofinę, loginę, lingvistinę, teisinę ir kitokią reikšmę. Tai reiškia, kad teisinės sąvokos apibrėžimo veiksmai turi remtis šių mokslų nuostatomis. • Filosofiniu požiūriu, teisinė sąvoka yra svarbi kaip socialinio pažinimo objektas, turintis tam tikrus tikrovės požymius (atspindimus mąstymo formose). aa • Loginiu požiūriu, teisinė sąvoka svarbi tuo, kad jos apimtis ir turinys atskleidžiami loginiais veiksmais, panaudojant tam tikras apibrėžimų rūšis. • Lingvistiniu požiūriu, teisinė sąvoka svarbi tuo, kad ji turi ir gali būti nagrinėjama žodžio, kategorijos, termino kilmės ir reikšmės pagrindu (jos fiksuojamos vienomis ar kitomis kalbinėmis formomis). • Teisiniu požiūriu, teisinė sąvoka svarbi tuo, kad ji remiasi teisiniu mąstymu, atspindi tokius pažinimo objekto (nusakomo sąvoka) požymius, kurie yra teisiškai reikšmingi. Taigi teisinių sąvokų kūrimas (o taip pat jų realizavimas, taikant teisės normas) reiškia, kad teisinis mąstymas turi aktyvų ir kūrybinį pobūdį, nors sudarytų teisinių sąvokų sėkmė visiškai priklauso nuo to, kaip tiksliai jose atsispindi objektyvi realybė t.y. kiek tiksliai nurodomos teisiškai nagrinėjamo reiškinio ar dalyko ribos. Šios ribos nustatomos sąvokos apimtyje ir turinyje. Pagrindini ribų nustatymo kriterijumi dažniausiai esti teisinės sąvokos vartojimo tikslas. Jei apimtis – sąvokoje apibendrintų daiktų loginė klasė, o turinys – esminių ir bendrųjų objekto požymių visuma, pagal kuriuos apibendrinti ir išskirti daiktai toje sąvokoje, tai teisinės sąvokos turinio formulavimas vyksta nuo bendrinės (apimties charakteristikos požymių) iki specialiosios (teisinių požymių įvedimo) sąvokų pažinimo. Tai reiškia, jog norint apibrėžti teisinę sąvoką, sakysime “pareigūnai”, pirmiausia reikia suvokti bendrinę sąvoką (kaip pažinimo objektą), jos prasmę. Bendrinės sąvokos požymių ieškosime etimologiniuose žodynuose. Toliau jos pagrindu, išskirdami pagal sąvokas vartojimo tikslą, atskirus specifinius požymius kursime pareigūno teisinės sąvokos administracinius, baudžiamuosius, darbo teisės ir pan. aspektus. Dažniausiai teisinei sąvokai apibrėžti (nuo bendrinės iki specialiosios sąvokos) vartojami orientaciniai, diferenciniai (skiriamieji) ir funkciniai požymiai. Orientaciniai požymiai nurodo objekto vietą kitų daiktų ir reiškinių visumoje (apimties charakteristikos požymiai). Šie požymiai – tai tam tikros klasės tapatingumo (bendrumo) požymiai. Kuriant pareigūno teisines sąvokas orientuosimės į tai, kad pareigūnai yra tarnautojų rūšis (tarnautojai – asmenys, užimantys valstybinėse, visuomeninėse, privačiose institucijose tam tikras pareigas, veikiantys šių institucijų vardu ir joms įgaliojus, pagal savo kompetenciją bei gaunantys už tai atlyginimą). Diferenciniai (skiriamieji) požymiai atskleidžia skirtumus tam tikrų klasių, poklasių ribose. Kuriant pareigūno įvairias teisines sąvokas šiuo skiriamuoju požiūriu nuo kitų tarnautojų ir nuo atskirų pareigūnų rūšių yra valdžia, jos turėjimo lygis. Valdžia, bendrąja prasme, tai yra teisė ar galia pajungti savo valiai. Tokią valdžią turi asmenys (pareigūnai), turintys valstybinius, administracinius įgaliojimus (įgalinimus). Funkciniai (pareigos, veiklos srities, paskirties) požymiai atskleidžia sąvokos (kaip pažinimo objekto) paskirtį, sąvokos konkretų vartojimo tikslą. Kuriant pareigūno teisines sąvokas, funkciniai požymiai padeda apriboti baudžiamąjį administracinį teisinį ar kitus aspektus. Vartojimo tikslo nustatymas yra kūrybinis procesas. Pareigūno valdžios turėjimo lygis apsprendžia jo teisinį statusą. Tačiau teisinis statusas taip pat nėra savitikslis dalykas. Pagal tai kam teisinis statusas panaudojamas administracinėje teisėje yra išskiriamos mažiausiai dvi pareigūno sąvokos. Vienu atveju pareigūno sąvoka formuluojama valdymo (administracinių) santykių dalyviui, turinčiam skirtingus valdžios įgaliojimus. Jais yra valdžios atstovai: Seimo nariai, teisėjai, policijos, valstybinės inspekcijos darbuotojai, turintys įstatymų ir kitų norminių aktų administracinės priežiūros teisę, o taip pat įmonių, įstaigų, organizacijų administracijos vadovai, dirbantys atskirose valdymo srityse (pareigūnų antroji rūšis). Kitu atveju pareigūno sąvoka siejama su pareigūnu kaip administracinės atsakomybės subjektu. Lietuvos Respublikos ATPK 14 str. būtent išskiria šį sąvokos vartojimo tikslą. Beje, etimologiniu požiūriu, atsakomybė – tai atsiskaitymas už įtikėtas teises ir pareigas, atliekant tam tikrą darbą. Šiuo požiūriu, Lietuvos Respublikos ATPK 14 str. išplečia pareigūno sąvoką ir administracinės atsakomybės požiūriu, pareigūnais laikomi visi asmenys, turintys administracinius (valdžios) įgaliojimus, nuolatinius ar laikinus, nepriklausomai nuo įmonių, įstaigų, organizacijų nuosavybės formų. Šio straipsnio antroji dalis tokią pareigūno sąvoką tiesiogiai sieja su jo pareigų vykdymu ir teisės pažeidimo padarymu, pažeidžiant jo tarnybines pareigas. Tam tikrais atvejais administracinėje teisėje pareigūnais priklausomai nuo vartojimo tikslų gali būti laikomi valstybės, visuomeninių institucijų, privačių įstaigų, įmonių ar organizacijų tarnautojai, turintys tam tikrus institucinės valdžios įgaliojimus. Administracinės teisės kategorijos – svarbiausios ir bendriausios socialinės tikrovės reiškinių egzistavimo aspektų, išreikštų administracinėmis teisinėmis sąvokomis Pagrindinės administracinės teisės kategorijos – tai loginė terminų konstrukcija, reikalaujanti išsamesnės filosofinės analizės. “Terminas “kategorija” (gr. kategoria – nurodymas, apibrėžimas), svarbiausia ir bendriausia mokslo sąvoka.”1 “Kategorija bendriausia loginė sąvoka, išreiškianti pagrindines objektyviosios tikrovės formas ir santykius: pavyzdžiui, laiko, erdvės, priežastingumo k.”2 Susistemintos jos sudaro filosofinį administracinės teisės suvokimo būdų pažinimo mechanizmą. Šiuo atveju kategorija yra suvokiama kaip loginė klasė ar sąvokų visuma. Kategorijų turinio objektyvumas yra ta sąlyga, kuri leidžia santykinai savarankiškoje mokslo veikloje kategorijomis remtis kaip pagrindiniais atramos taškais. Tokią metodologinę funkciją mokslo procese atlieka dialektikos kategorijos (atskirybė, ypatybė, bendrybė, turinys, esmė, reiškinys, dėsnis, būtinumas, atsitiktinumas, galimybė, tikrovė, kokybė, kiekybė, saikas, ir kt.), kūrybiškai reiškiančios pačius bendriausius žmonijos jau pasiekto tikrovės pažinimo aspektus. Atskleidus termino “kategorija” prasmę, galima teigti, kad teisingas administracinės teisės kategorijų suvokimas ir jų traktavimas aktualus teoriniu ir praktiniu požiūriu. Ne veltui administracinės teisės kategorijos, yra vienas iš pagrindinių administracinės teisės mokslo tyrimo tikslų. Mokslo tyrimo tikslas pirmiausiai yra nukreiptas į veikiančią administracinę teisę, kaip į teisinių normų visumą. Remiantis praktikoje susiklosčiusių socialinių realybių, interesų ir poreikių autentiškumo patvirtinimu (verifikavimu), administracinės teisės normos sisteminamos, jungiamos į teisės institutus, pošakius bei vientisą sistemą. Kartu su teisės normomis tyrinėjami jų sukuriami administraciniai-teisiniai santykiai: subjektai, objektai, juridiniai faktai, teisinių santykių rūšys. Tačiau vien tik pažintis su galiojančia teise negali atskleisti suvokimo apie visuomeninių santykių reguliavimo mechanizmo pagrindus valstybinio valdymo srityje. Tam būtinas tam tikras žinių kiekis apie administracinės teisės kategorijas, jų vietą ir vaidmenį administracinėje teisėje. Nes administracinės teisės kategorijos yra pagrindas apibūdinantis administracinę teisę ir administracinės teisės mokslo tyrimo objektą. Administracinės teisės kategorijų suvokimas ir jų traktavimas aktualus tiek įstatymų leidyboje, tiek taikant konkrečias administracinės teisės normas realioje situacijoje. Šis aktualumas svarbus tuo, kad dažnai administracinės teisinės kategorijos suprantamos neteisingai ir tai pastebima konkrečiame teisės norminiame akte, kuris vėliau sukelia neigiamus padarinius ir neigiamą visuomenės reakciją. ,,Teisė galiausiai atlieka įstatymo korekcinę funkciją, gali nurodyti koks jis turi būti. Tai reiškia, kad šios korekcinės funkcijos nustatymas ir įgyvendinimas turi būti valdomas, valdomi turi būti

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!