Savižudybės Lietuvoje

Įvadas.
Savižudybių skaičius – vienas iš visuomenės psichikos sveikatą atspindinčių rodiklių. 2000 m. Lietuvoje įvyko 44 savižudybės 100 000 gyventojų. Tai vienas didžiausių savižudybių rodiklių Europoje ir šiandien jau nebeabejojama, kad ši problema yra prioritetinė visuomenės sveikatos sritis, reikalaujanti efektyvios prevencinės veiklos.
Savižudybė – ilgalaikis procesas, nulemtas labai daugelio dvasinių, psichologinių, socialinių, psichopatologinių veiksnių. Tai valingas, paties žmogaus atliktas gyvybei grėsmingas veiksmas, sukeliantis mirtį.
Lietuvoje iki šiol nėra jokios valstybinės savižudžių prevencijos strategijos. Nėra ir rimtesnių suicidologinių tyrinėjimų. Taip yra iš dalies dėl to, kad dar labai mažai žinoma apie problemos mastą ir apie savižudžių prevencijos principus.
Suicidologija – (lot. suicidum – savižudybė), mokslinė disciplina, susiformavusi Vakaruose šio šimtmečio viduryje. Suicidologija iš pat pradžių buvo intencionali disciplina: psichologai, psichiatrai, sociologai, dvasininkai, kitų profesijų atstovai tyrinėjo įvairius savyžudybių aspektus. Siekdami vieno tikslo – kuo efektyvesnės savižudybių prevencijos.
Tarp daugelio faktorių, lemiančių savižudybes, labai svarbus ir sociokultūrinis faktorius. Kultūrinė nuostata savižudybės atžvilgiu, susiformavusi per daugybę kartų, įtakoja savižudybių mastą ir pobūdį visuomenėje. Todėl suicidologai turi gerai išmanyti savo šalies žmonių mentalitetą, papročius, bendriausias vertybines nuostatas ir atsižvelgti į tai, planuodami mokslinius tyrimus ir savižudybių profilaktikos priemones.
Primityviose kultūrose vyraujančios nuostatos ir normos dažnai arba griežtai reikalauja savižudybės iš savo narių, arba bent jau prielankiai į ją žiūri. Savižudybė laikoma privilegija, kurią būtina priimti, antraip tektų kęsti pažeminimą ir panieką. Si auka nulemta socialinių tikslų ir yra privaloma. Tokias savižudybes Durkheimas vadina altruistinėmis, altruizmą čia suprasdamas kaip nuostatą, kai „aš" nepriklauso pačiam žmogui, individuali asmenybė labai menkai vertinama, ir savižudybė įvykdoma ne dėl asmeninių motyvų, o dėl visuomenės spaudimo - tiesioginio ar netiesioginio.
Privalomų savižudybių atvejų gausu įvairių tautų kultūrose. Indijoje nuo seno žinoma savanoriška bado mirtis, tikinčiųjų nusiskandinimas Gange, našlių susideginimas po vyro mirties. Sis paprotys čia išliko iki XIX a., kartais tokių savižudybių pasitaiko net mūsų dienomis.
Japonijoje savižudybė taip pat visada buvo laikoma priimtinu elgesio būdu, į ją...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!