Savižudybė kaip išeitis

Išeitis visada ateis, netgi tada, kai neturėsi jokios išeities. Likimas nėra lenktyninis žirgas, kuriuo lekia sėkmė arba baigtis.
Pagaliau tu nesi tas tobulas žokėjas, kad bandytum bent sykį ją aplenkti.
Žinodamas, kad išeitis visada ateis tokia, kokia ji tau lemta, ramus žiūrėk, kaip teka upė arba saulėje lydosi miestai.
Ir pabandyk neišbėgti į girią, kai tavyje netikėtai sustaugia nerimo vilkolakis.
Balbierius, Alis. Tekstai apie viską ir nieką. – Vilnius: Regnum fondas, 1998.
SAVIŽUDYBĖ nėra staigus, impulsyvus veiksmas. Tai dažniausiai ilgo, kartais net visą gyvenimą trunkančio proceso rezultatas. Laikui bėgant kaupiasi įvairios problemos, nesėkmės ir praradimai, stiprėja stresas, emocinis skausmas, didėja jausmų, minčių sumaištis ir vis labiau mažėja gebėjimas įveikti krizę. Žmogui ima atrodyti, kad atsidūrė visiškoje aklavietėje, užvaldo neviltis ir ją supančios mintys. Galiausiai užtenka paskutinio lašo – kokios nors priežasties ar preteksto – ir žmogus nusižudo. Savižudybė – tai tragiškai beviltiškas bandymas spręsti savo sunkumus. Dažniausiai tai – pagalbos šauksmas.
ŽMONĖS, KETINANTYS NUSIŽUDYTI, DUODA DAUGYBĘ RAKTŲ IR PERSPĖJIMO ŽENKLŲ APIE SAVO KETINIMUS. TAI PASIREIŠKIA IR KALBA, IR ELGESIU.
Žmogaus kalboje atsiranda tokių teiginių, kaip „niekas nebeturi reikšmės“, „nebeturiu daugiau jėgų“, „viskas beprasmiška“, „ geriau numirčiau“, „niekas negalėtų išspręsti mano problemos“, „norėčiau viską pabaigti“, „niekas negali man padėti“, „visiems bus geriau be manęs“ ir panašiai.
Žmogus jaučiasi pavargęs, niekam bereikalingas, tampa dirglus, dirglus ir vis uždaresnis, vengia draugijos ir labiau nori būti vienas. Pasikeičia apetitas, atsiranda miego sutrikimai.
Žmogus pradeda gerti daugiau, nei paprastai, geria, kad nusigertų iki nukritimo, pradeda vartoti narkotikus.
Žmogus labai pasikeičia. Buvęs ramus staiga tampa labai aktyvus, galbūt net agresyvus, imasi rizikingų avantiūrų, tarsi nepaisydamas pavojaus gyvybei, garbės ir orumo praradimui; anksčiau daug bendraujantis – užsidaro savyje, vengia aplinkinių; nebesirūpina anksčiau jį dominusiais dalykais, apsileidžia, atrodo viskam abejingas.
Žmogus pradeda domėtis mirties ir savižudybės temomis – rašo apie tai, piešia ir panašiai.
Žmogus grąžina skolas, dovanas, parašo testamentą ir panašiai.
Žmogus kuria gana tikslius planus – mini net konkrečią...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!