Laboratoriniai darbai

Savaiminio išlydžio pramušimo įtampos nustatymas

9.4   (3 atsiliepimai)
Savaiminio išlydžio pramušimo įtampos nustatymas 1 puslapis
Savaiminio išlydžio pramušimo įtampos nustatymas 2 puslapis
Savaiminio išlydžio pramušimo įtampos nustatymas 3 puslapis
Savaiminio išlydžio pramušimo įtampos nustatymas 4 puslapis
www.nemoku.lt
www.nemoku.lt
Aukščiau pateiktos peržiūros nuotraukos yra sumažintos kokybės. Norėdami matyti visą darbą, spustelkite peržiūrėti darbą.
Ištrauka

SAVAIMINIO IŠLYDŽIO PRAMUŠIMO ĮTAMPOS NUSTATYMAS (Pašeno dėsnio tikrinimas) Atliko: Priemė: dr. Sigitas Joneliūnas Darbo užduotis. Nustatyti savaiminio išlydžio pramušimo įtampos priklausomybę nuo slėgio ir patikrinti Pašeno dėsnį. Teorinė dalis. Išlydis, kuris vyksta dujose ir nustojus veikti išoriniam jonizatoriui, vadinamas savaiminiu išlydžiu. Kad išlydis vyktų dujose, turi nuolat susidaryti laisvieji krūvio nešėjai. Pagrindinis jų susidarymo šaltinis yra smūginė molekulių jonizacija. Kai elektros išlydis vyksta tarp dviejų plokščių elektrodų, mažiausia uždegimo įtampa yra pastovi, jei nekinta dujų slėgio p ir atstumo tarp elektrodų d sandauga pd. Šis teiginys, vadinamas Pašeno dėsniu, galioja tuo tiksliau, kuo mažesni p ir d. Esant pakankamai didelei įtampai tarp elektrodų, elektronai, kurie atsiranda dujose, veikiant pašaliniam jonizatoriui įgyja elektriniame lauke tokį greitį, kad susidurdami su dujų molekulėmis jas jonizuoja. Kai įtampa yra pakankamai aukšta tam, kad teigiami jonai judėdami katodo link gali išmušti iš katodo antrinius elektronus, susiformuoja savaiminis išlydis. Daugeliu atvejų elektronui išmušti iš katodo teigiamais jonais reikia mažesnės energijos negu dujų molekulės smūginei jonizacijai. Vykstant išlydžiui susidaro du krūvininkų srautai – elektronų ir teigiamų jonų, atsirandančių visose dujų tūrio dalyse. Išorinio jonizatoriaus čia jau mažas vaidmuo, nes jo sukuriamų pirminių elektronų ir jonų skaičius visai menkas palyginti su antrinių elektronų ir jonų, susidarančių dėl anksčiau aprašytų procesų, skaičiumi. Todėl pašalinę išorinį dujų jonizatorių ir didindami įtampą tarp dujinio išlydžio vamzdžio elektrodų, nesavaiminį išlydį dujose galime paversti savaiminiu. Šis perėjimas vadinamas dujų elektriniu pramušimu, o jį atitinkanti įtampa UU − užsidegimo įtampa arba pramušimo įtampa. Elektrinis dujų pramušimas gali įvykti tik jeigu jose yra nedidelis pradinių laisvų elektronų skaičius. Išlydžio metu vyksta ir molekulių sužadinimas. Jos, grįždamos į normalų būvį, spinduliuoja šviesą. Šviesa spinduliuojama ir rekombinuojant teigiamiems jonams su elektronais. Šviesa, krisdama į katodą, gali išmušti fotoelektronus, t.y. sukelti fotoefektą. Taip pat elektronai gali būti išlaisvinami iš katodo jam įkaitus, daužant teigiamais jonais ir veikiant stipriam elektriniam laukui. Eksperimentiškai nustatyta, kad išlydžio užsidegimo įtampa UU priklauso nuo dujų cheminės prigimties, katodo medžiagos ir dujų slėgio p bei atstumo tarp elektrodų d sandaugos. Kuo mažesnis dujų molekulių jonizacijos potencialas ir kuo mažesnis elektronų išlaisvinimo iš metalo darbas, tuo žemesnė užsidegimo įtampa jei kitos sąlygos nekinta. Išlydžio užsidegimo įtampos priklausomybė nuo dujų slėgio ir atstumo tarp elektrodų susijusi su dviem savaiminio išlydžio dujose atsiradimo sąlygomis. Pirma, energija, kurią įgyja elektronai, veikiami elektrinio lauko, turi būti pakankama smūginei dujų jonizacijai, o energija, kurią įgyja teigiami jonai, turi būti pakankama elektronams iš katodo išmušti. Antra, turi būti pakankamai didelė netamprių elektronų smūgių į molekules tikimybė, nes priešingu atveju dujose bus mažai srovės nešėjų. Didėjant dujų slėgiui, vidutiniai elektronų laisvojo kelio ilgiai mažėja. Todėl norint suteikti jiems pakankamą energiją, reikia didinti elektrinio lauko stiprumą. Jei d pastovus, reikia didinti tarp elektrodų prijungtą įtampą. Taip paaiškinamas užsidegimo įtampos kilimas didėjant sandaugai pd, kai pd>(pd)0 . Kai sandauga pd

Daugiau informacijos...

Šį darbą sudaro 798 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!

★ Klientai rekomenduoja


Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!

Detali informacija
Darbo tipas
Lygis
Universitetinis
Failo tipas
Word failas (.doc)
Apimtis
4 psl., (798 ž.)
Darbo duomenys
  • Fizikos laboratorinis darbas
  • 4 psl., (798 ž.)
  • Word failas 170 KB
  • Lygis: Universitetinis
www.nemoku.lt Atsisiųsti šį laboratorinį darbą
Privalumai
Pakeitimo garantija Darbo pakeitimo garantija

Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.

Sutaupyk 25% pirkdamas daugiau Gauk 25% nuolaidą

Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.

Greitas aptarnavimas Greitas aptarnavimas

Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!

Atsiliepimai
www.nemoku.lt
Dainius Studentas
Naudojuosi nuo pirmo kurso ir visad randu tai, ko reikia. O ypač smagu, kad įdėjęs darbą gaunu bet kurį nemokamai. Geras puslapis.
www.nemoku.lt
Aurimas Studentas
Puiki svetainė, refleksija pilnai pateisino visus lūkesčius.
www.nemoku.lt
Greta Moksleivė
Pirkau rašto darbą, viskas gerai.
www.nemoku.lt
Skaistė Studentė
Užmačiau šią svetainę kursiokės kompiuteryje. :D Ką galiu pasakyti, iš kitur ir nebesisiunčiu, kai čia yra viskas ko reikia.
Palaukite! Šį darbą galite atsisiųsti visiškai NEMOKAMAI! Įkelkite bet kokį savo turimą mokslo darbą ir už kiekvieną įkeltą darbą būsite apdovanoti - gausite dovanų kodus, skirtus nemokamai parsisiųsti jums reikalingus rašto darbus.
Vilkti dokumentus čia:

.doc, .docx, .pdf, .ppt, .pptx, .odt