Šatrijos Raganos asmenybės ir kūrybos grožis

• ir arklys tuščioj ganykloj...
• Negrįžimų
• alėjomis sutemusiame sename dvare
• aš pas tave einu.
• Kokia graži tu,
• kai žiebi žvakes ant pianino
• ir paleidi nakčiai
• tamsių plaukų didžiulį mazgą,
• kai žvelgi į mus mąsliom, liūdnom akim
• iš po tų antakių lakaus juodumo...
• Tavim, pašnibždomis taip švelniai šnekančia,
• tikiu, nes ta kalba-
• lyg varpo garsas iš vaikystės tolių-
• įsakmi...
• J. Vaičiūnaitė 1977
Šatrijos Ragana (Marija Pečkauskaitė) (1877-1930)
• Romantinės
• pasaulėjautos,
• krikščioniškos
• pasaulėžiūros
• kūrėja, kilusi
• iš Žemaitijos
• bajorų.
Slapyvardis
• „Nebuvo [...] Lietuvoje kitos moters, kitos rašytojos, kuri būtų išdrįsusi šitai didžiajai raganystei, šitai kūrybinio išdidumo provokacijai. Daug kas bandė aiškintis Marijos slapyvardę. Visuose šiuose aiškinimuose yra kažkiek tiesos, bet didžioji tiesa yra būtent šita - aiškiaregės provokacija. Jos išdidumo, jos dvasinės galios jutimo savyje pavadinimas vardu-ženklu: regiu, esu reginti, turiu savy tą didžią galią , galiu kurti.“ (V. Daujotytė)
•
• Savo slapyvardį
• rašytoja susiejo
• su Šatrijos kalnu,
• su senaisiais
• jo padavimais.
Gyvenimas
• Gimusi Medingėnuose, sename giminės dvare su prosenių portretais ant sienų, senoviškomis tradicijomis.
• Augo Užvenčio dvare, jai labai svarbioje „senojo dvaro” vaizdų ir vaizdinių erdvėje.
• Prie Ventos, prie senojo malūno, seno sodo alėjoje mėgo vaikščioti viena, mąstyti.
Ventos aprašymas apysakoje „Viktutė”
• „ (…) Gražios dabar naktys: šviesios, tylios, ramios. Tamsiame danguje žiba apskritas mėnuo, auksinės žvaigždės blizga mirksėdamos, o žemai viskas balta ir balta… Sodo medžiai miega, apdengti sniego pūkais, toliau matyti užšalusi Ventos vaga, panaši į platų vieškelį, – dar toliau – susikūprinusių trobelių būrys… Toks visur ramumas, tokia tyla… Kaip man visa tai brangu! Kaip lengvai kvėpuoja krūtinė tokiomis naktimis,
• turėdama prieš save tą mylimą Ventą, tas senas surūkusias trobeles… Venta jau numetė ledus, bėga ūždama ir griaudama tiltus. Kartais, turėdama laiko, einu pas malūną, ir, atsistojusi ant tilto, žiūriu, kaip vanduo puola žemyn. Žiūriu, žiūriu,
• atsitraukti negalėdama, taip gražiai atrodo…”
•
Gyvenimas
• KAS FORMAVO BŪSIMOSIOS RAŠYTOJOS PASAULĖŽIŪRĄ?
• Gimė lenkiškai kalbėjusių bajorų šeimoje, sename dvare;
• Laiminga vaikystė...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!