Šatrijos Raganos analizavimas

,,Sename dvare” (1922m.) Jam būdingas autobiografiškumas, vidinis monologas, dienoraščio forma, psichologiškumas, bandymas kurti intelektualų pasakojimą.
Apysaka
Autoriaus
Iš Žemaitijos bajorų kilusią moterį vaikystėje namuose mokė samdyti mokytojai. Nuo vaikystės M. Pečkauskaitę traukė krikščioniškos tiesos, skaitymas, muzika ir jodinėjimas. Povilo Višinskio paskatinta moteris mokėsi nebuitinės lietuvių kalbos, rašė lietuviškai laiškus. Rašytoja Varšuvoje lankė bitininkystės kursus, mirus tėvui, praradusi namus M. Pečkauskaitė dvaruose dirbo mokytoja, Šveicarijoje studijavo vokiečių ir prancūzų kalbas, klausėsi filosofijos, pedagogikos, teologijos ir kitų paskaitų, pažino Europos kultūrą. Vėliau Vilniuje rašytoja įsteigė knygyną, Marijampolėje mergaičių progimnazijoje mokė merginas lietuvių kalbos, jas auklėjo. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, moteris išvyko į Žemaitiją, kur Židikuose kūrė, mokė vaikus ir rūpinosi labdaringa veikla.
Istorinis autoriaus laikotarpis
Pasirinkusi Šatrijos Raganos slapyvardį pagal Šatrijos kalną ir su juo susijusius padavimus apie raganas, rašytoja iš pradžių kūrė realistiškesnius vaizdelius socialinėmis temomis, vėliau daug dėmesio skyrė vaikų literatūrai, kurią veikė biografiniai motyvai, katalikybės ir pedagogikos idėjos, romantinė pasaulėjauta, studijų metų patirtis – pažintis su neoromantizmo, impresionizmo ir simbolizmo kryptimis. Gyvendama Židikuose Šatrijos Ragana sukūrė apysaką „Sename dvare, apsakymą „Irkos tragedija“ ir kitų kūrinėlių.
Kūrybos bruožai:
Lietuvių literatūrinį pasakojimą Šatrijos Ragana praturtino
pasakojimu pirmuoju asmeniu, dienoraščiu, užrašais. Taip ji savo kūryboje sukūrė
artimesnį, nuoširdesnį pasakojimą. Rašytoja aprašė ne tik žmogaus vargą, jo kasdienę
buitį, bet įžvelgė kasdienybės poetiškumą, kylantį iš meilės, gamtos grožio, gailesčio
kitam, motinos ir vaiko ryšio. Šatrijos Raganai būdingas suvokimas, kad žmogus gali
pakilti virš savo vargo, įžvelgti jame prasmę ir net grožį, jei tik jo dvasia veržiasi aukštyn,
ilgisi idealo. Kitaip tariant, rašytojai atrodė, kad gyvenimas yra sunkus, tačiau
prasmingas, gražus, vertas meilės.
Šatrijos Raganos kūryba skyrėsi nuo kitų dvidešimtojo amžiaus pradžioje rašiusių
moterų rašytojų. Šatrijos Raganos kūryboje senasis dvaras yra šviesos skleidėjas.
Jo gyventojai – dori, siekiantys mokslo, veiklūs ir pasiaukojantys žmonės.
Istorinis kūrinio kontekstas
„Sename dvare“ - rašytoja šiuo pavadinimu perteikia savo prisiminimus apie gyvenimą. Pavadinimas nusako apie ką yra visas kūrinys, kur vyksta veiksmas. „Sename“ - simbolizuoja vaikystę, tai kas...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!