Šatrijos Ragana „Sename dvare“ apklausa 1.Koks tikrasis Šatrijos Raganos vardas ir pavardė? Kas jai suteikė tokį slapyvardį? Kaip? (2 t.) Marija Pečkauskaitė. Šatrijos Ragana – pasirinkti tokį slapyvardį paskatino rašytojos bičiulis Povilas Višinskis. Jis ja praminė raganėlės vardu dėl juodų plaukų ir didelių akių. Po vietos išvykos į Šatrijos kalną, jai prigijo ir Šatrijos epitetas. Taip atsirado Šatrijos Raganos slapyvardis. 2. Kokioje aplinkoje augo Šatrijos Ragana? (3 t.) Šatrijos Raganos vaikystė ir jaunystė prabėgo senuose Žemaitijos dvaruose, kurių aplinka – daugybė knygų, protėvių paveikslai ant sienų, muzikos vakarai, seni parkų medžiai. 3. Kieno įkvėpta Šatrijos Ragana tapo Lietuvos patriote? Parašykite šio žmogaus vardą ir pavardę. (1 t.) Povilas Višinskis. 4. Kuo Šatrijos Ragana (kaip asmenybė) išsiskyrė to meto Lietuvos kultūriniame gyvenime? (2 t.) 1) Ji buvo nacionalinio judėjimo dalyvė. 2) Ji buvo viena pirmųjų labdarių. 5. Kokių žanrų kūrinius rašė? Nurodykite ir pavyzdžių. Apysaka ,,Sename dvare“, apsakymas ,,Irkos tragedija“, apybraiža, vertimai, pedagoginiai straipsniai, laiškai. 6. Kuo išsiskyrė Šatrijos Raganos kūrinys „Sename dvare“ iš kitų to meto rašytojų kūrinių? Įvardykite 3 skirtumus. (3 t.) 1) Kūrinyje buvo kalbama dienoraščio forma (mamatės užrašai) – buvo du pasakotojai, kalbėjo pirmuoju asmeniu. 2) Pagrindinė kūrinio veiksmo vieta – dvaras – sukuriama šviesi, gera, kupina džiaugsmo, gerų emocijų. 3) Sukuriamas tobulos moters paveikslas. 7. Apie kokį dvarą, susijusį su Šatrijos Raganos vaikyste, kalbama kūrinyje „Sename dvare“ ? (1 t.) Užvenčio dvaras. 8. Paaiškinkite apysakos pavadinimą (2 t.) Pavadinimas rodo, apie ką yra visas kūrinys bei nurodo veiksmo vietą – dvare, o ,,sename“ rodo, kad tai buvo praeityje. Šiuo atveju Šatrijos Ragana tokiu kūrinio pavadinimu vaizduoja savo prisiminimus. 9. Iš kur yra paimtas apysakos epigrafas? Ką iš jo sužinome? (3 t.) Iš J. V. Gėtės kūrinio ,, Faustas“ pabaigos, kai choras sako: ,,Visa kas praeina, /simbolis tėra“. Epigrafas rodo, kad bus pasakojama apie prisiminimus, apie tai, kas jau buvo. 10. Kas skatina prisiminimus apie mamatę? (1 t.) Žydinčios rožės, skambanti muzika. 11. Prisiminkite apysakos didaktines nuostatas. 11.1 Kas rodo, kad mamatė yra ne tik gera vaikų draugė, mama, bet ir ugdytoja? Atsakydami apibendrinkite ir atsakymą paremkite konkrečiu pavyzdžiu (3 t) Mamatė groja, seka vaikams pasakas, o vaikai skaito knygeles. Be visų pamokymų, mamatė, būdama gera vaikų psichologė, aiškina gyvenimo tiesas, moko daryti gerus darbus ( Mirus Kazelei, ji puikiai pamoko Irutę, kad ši negailėtų savo geriausios jupelės). 11.2 Kokios gyvenimo tiesos vaikus moko bobutė? (1 t.) Žmogui pinigai atneša laimę, tik kai jie būna savo darbu ir vargu įgyti. 11.3 Kokią „laimės formulę“ formuluoja apysakos pabaigoje mamatė? Ar ji pati įstengia pagal ją gyventi? (2 t.) „Pasitenkinimo gyvenimu paslaptis teatspėjama tokiu būdu: žmogus neprivalo per daug reikalauti iš gyvenimo. Reiktų vaikus iš pat mažens mokyti, kad gyvenimas nėra kažkokia laimės duodamoji įstaiga, bet sunki, varginga tarnystė. Jei jis ir duoda kartais trumpų laimės valandėlių, tai yra jo malonė, ne pareiga. Jei žmogus taip žiūri į gyvenimą, tai jis nebėga galvotrūkiais paskui tą laimę, neįtempia visų savo jėgų vien tik tai laimei sugauti žūt būt, nerėkia ir nesidrasko, jos neradęs, o kiekviena šviesia valandėle džiaugias kaip kokia dovana virš programos.“ Ji pati neįstengia gyventi pagal ją. Mamatė padeda kitiems, taip siekdama savo laimės. 12. Perskaitykite ištrauką ir atsakykite į klausimus. - O tavo pasielgimo, Marynia, irgi kitaip negaliu pavadinti kaip vaikišku. Juk tokio išsilavinimo mes jai negalėsim duoti. Juk ir aš ją be galo myliu ir man be galo skaudu būtų su ja persiskirti, bet reikia savo egoizmą paaukoti vaiko gerovei. - Ak, Liudvikai, kaip gali mane įtarti esant čia egoistę! Tiesa, būtų tai man baisiausias smūgis, bet persigalėčiau, jei to reikalautų Irusios laimė. Bet juk jie iškreips mūsų vaiko sielą! Ar to nesupranti? Kuo ji pavirs, augdama tokioje atmosferoje? Ne, ne, niekados! Geriau teneturie ji aukšto išsilavinimo nei tos aprūpintos ateities, bet teturie tai, kas brangiausia. 12.1 Susiekite dialogo veikėjus su Irusia. (1 t.) Dialoge kalbasi Irusios tėvai. 12.2 Kokia ginčo priežastis? (1 t.) Tėvai ginčijasi dėl Irusios išsilavinimo. Norint išsilavinimo, Irusė turėtų persikelti gyventi pas gimines, kurie yra sulenkėję, o mama nenori, kad mergaitė augtų tokioje atmosferoje. 12.3 Kaip supratote, ką reiškia žodžiai „Geriau teneturie ji aukšto išsilavinimo nei tos aprūpintos ateities, bet teturie tai, kas brangiausia. “ (2 t.) Kad geriau jau neturėti išsilavinimo ir aprūpintos ateities, jei dėl to tektų paaukoti, tai kas brangiausia - dvasines vertybes. 13. Kokias problemas mamatė įžvelgia savo luome ir kokias - valstiečių ? (2 t.) Savo luome įžvelgia tokias problemas kaip – pasikėlimas, materialių dalykų noras, aukštinimas, nutautėjimas, o valstiečių luome – netvarka, darbų neatlikimas, tinginystė, apsileidimas. 14. Dėl ko susiginčijo Spūdis su Rimeika? Kokio papročio, susijusio su ginčo objektu, nepaisė Spūdis? (3 t.) Susiginčijo dėl bičių. Spūdis kaltino Rimeiką, kad jis pavogė jo bičių spiečių, reikalavo gražinti, todėl Spūdis nepaisė tokio papročio – jei bičių spiečius atsirandą kitur, pas kitą, tie žmonės turi dalintis bičių spiečiumi ir medumi bei nesirieti, o draugauti. 15. Kaip Spūdžio ir Rimeikos ginčą išsprendė Liudvikas? Remdamiesi šia situacija ir kūriniu įvardykite Liudviko požiūrį valstiečius.(2 t.) Kadangi du kaimynai nesitaikė, tai Liudvikas Rimeikai leido pasilikti tą bičių spiečių, dėl kurio jie ginčijosi, o Spūdžiui davė kitą spiečių. Šioje situacijoje pasimato Liudviko požiūris į valstiečius. Jis jiems nusileidžia, nes suvokia, kad jie nesugebės protingai pasielgti. 16. Pagrįskite arba paneikite teiginį, kad Šatrijos Ragana – romantinės pasaulėjautos rašytoja. Atsakydami aptarkite turinį ir raišką. (4 t.) Šatrijos Ragana – romantinės pasaulėjautos rašytoja, nes • Jos kūrinio pasakojimo būdas yra užrašai, dienoraščiai. • 18. Kuo jos kūryba skiriasi nuo kitų to meto rašytojų? (2) • Viena pagrindinių veikėjų – vaikas. • Pasakojimo būdas – dienoraščio forma, užrašai, prisiminimai. • Vaizduojamas sunkus veikėjų vidinis pasaulis, jausmai. 19. Susiekite J. Vaičiūnaitės eilėraštį su kūriniu „Sename dvare“. Atsakykite į žemiau pateiktus klausimus. 4. Šatrijos Ragana Kokia graži tu pareini iš jau sudžiūvusių pageltusių rožynų, palikus baltą saulės skėtį ant žolės prie begalinių tvenkinių, kur tik laibų irisų auksas ir arklys tuščioj ganykloj... Negrįžimų alėjomis sutemusiame sename dvare aš pas tave einu. Kokia graži tu kai žiebi žvakes ant pianino ir paleidi nakčiai tamsių plaukų didžiulį mazgą, kai žvelgi į mus mąsliom liūdnom akim iš po tų antakių lakaus juodumo... Tavimi, pašnibždomis man šnekančia, tikiu, nes ta kalba – lyg varpo garsas iš vaikystės tolių – įsakmi... 1.Įvardykite eilėraštyje poetizuojamą Šatrijos Raganos bruožą. Suformuluokite ir parašykite išvadą, koks lyrinio subjekto santykis su rašytoja. (2) Poetizuojamas jos turtingas dvasinis pasaulis. Lyrinio subjekto santykis su rašytoja artimas, nes minimi jos daiktai – pianinas, žvakės. 2. Įrodykite, kad Šatrijos Raganos portretas labai panašus į žymaus jos kūrinio veikėjos paveikslą (įvardykite tris ryškiausias su šia veikėja siejančias rašytojos portreto detales). Remdamiesi literatūros žiniomis pakomentuokite, kodėl būtent taip vaizduojama Šatrijos Ragana. (3) Abiejų dvasinis pasaulis yra turtingas, abi myli rožes bei muzika. Minimos detalės – rožynai, irisai, žvakės, pianinas. 3. Apibūdinkite erdvę, kurioje regima rašytoja. Argumentuokite remdamiesi meninio vaizdo detalėmis. Nurodykite, kurį Šatrijos Raganos biografijos faktą atspindi ši erdvė. (2) Rašytoja regima grįžtanti iš rožynų. Ši erdvė atspindi Šatrijos Ragana biografijos faktą – Šatrijos Ragana ypač mylėjo rožes. 4. Nusakykite vyksmo laiką. Pakomentuokite, kodėl jis būtent toks. Praeitis, nes tai prisiminimai. 4. Paaiškinkite, kodėl pas rašytoją ateinama „negrįžimų alėjomis. (1) 5. Nurodykite, su kuo palyginama Šatrijos Raganos kalba. Remdamiesi menine raiška įrodykite, kad kalbėjimas labai vaizdingai apibūdinamas - įvardykite bent dvi meninės raiškos priemones ir nusakykite jų prasmę. (3) 6. Apibūdinkite eilėraščio kompoziciją. (1) 7. Susiekite J. Vaičiūnaitės eilėraštį su kūriniu „Sename dvare“. Atkreipkite dėmesį į temą, kalbantįjį, situaciją, nuotaiką ir kt. detales. (5 t.) Perskaitykite nurodytas ištraukas iš Šatrijos Raganos „Sename dvare“ ir atsakykite į klausimus bei atlikite kitas užduotis: A. (Viena dvaro tarnaitė apsivogė. Sprendžiamas jos likimas.) „- Palauk, reikia šiaip ar taip užbaigti Uršulės klausimą. ◦ Ką gi su ja darysi? – paklausė mamatė. ◦ Iš pradžios norėjau tuojau išvaryti.
Šį darbą sudaro 3476 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!