Samanų vaidmuo ekosistemoms ir žmogaus gyvenime

Tai paprasčiausios sandaros augalai, pavyzdžiui, gegužlinis, kiminas. Neturi apytakos (laidžiųjų) audinių.
Šaknų neturi, prie substrato prisitvirtina daugialąsčiais šakotais plaukelių pavidalorizoidais. Neturi žiedų ir sėklų. Dauginasi vegetatyviškai (gniužulo dalimis, lapų išaugomis), nelytiškai (sporomis) ir lytiškai.
Samanų kartų kaita. Samanos, paprastojo gegužlinio, vienų augalų viršūnės susiformuoja archegonės su kiaušialąstėmis, kitų – anteridžiai su spermatozoidais. Judrus spermatozoidas, lyjant ar iškritus rasai, apvaisina kiaušialąstę, susidaro zigota. Iš jos ant archegoninio augalo išauga sporofitas (2n), sudarytas iš kotelio ir dėžutės. Subrendus sporom, dangtelis nukrintaa, sporos išbyra ir sudygsta. Susiformuojaprodaigis, iš jo išauga samanos stiebelis su lapeliais (gametofitas), kurio ląstelės yra haploidinis (n) chromosomų skaičius. Auga dažniausiai drėgnose vietose, nes apvaisinimui reikalingas vanduo.
Samanų vaidmuo ekosistemoms ir žmogaus gyvenime: sulaiko drėgmę miško paklotėje, saugo nuo išdžiūvimo grybieną. Ardo uolienas, reikšmingas dirvodarai. Kiminai, dar vadinami durpinėmis samanomis.
Samanos (lot. Bryophyte) – eukariotų (Eukaryota) domeno daugialąsčiai aukštesnieji augalai, neturintys indų. Samanos neturi žiedų ar sėklų ir dauginasi vegetatyviškai (gniužulo dalimis, gemaliniais pumpurais, lapų išaugomis), nelytiškai (sporomis) ir lytiškai.
Paplitimas. Samanos paplitusios drėgnuosiuose atogrąžų, drėgnuose vidutinio klimato juostos miškuose, gėlo vandens srityse irpelkėse. Tam tikrų rūšių samanos randamos ir sausesnėje aplinkoje, pavyzdžiui, viržynuose. Vasara šios rūšys išdžiūva ir susitraukia, bet rudenį sugeria vandenį ir vėl ima augti. Samanos gali augti ant akmeninių sienų, uolų paviršiaus, medžių ir pliko dirvožemio.
Morfologija. Samanos yra gležni nežydintys augalai, augantys mažais kupsteliais - pagalvėlėmis. Tikrųjų šaknų neturi ir prie paviršiaus prisitvirtina plonomis išaugomis, kurios vadinamos rizoidais. Maži plonyčiai lapai neturi apytakinio audinio vandeniui ir maisto medžiagoms pernešti, todėl šie augalai greitai išdžiūva. Samanos jautrios vandens trūkumui, o jų lytiniam dauginimuisi reikia vandens, todėl dauguma jų auga labai drėgnoje aplinkoje.
Dauguma samanų yra labai žemos, tačiau kai kurios atogrąžų rūšys, kaip antai Dawsonia genties, būna iki 70 cm aukščio. Samanų lapai yra paprastos sandaros – daugumos rūšių susideda tik iš vieno ląstelių sluoksnio – ir paprastai būna išsidėstę spirale aplink ploną...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!