Šaltasis karas. Sovietų Lietuva. Nepriklausomos valstybės susidarymas

Šaltasis karas. II dalis. Sovietų Lietuva. Nepriklausomos valstybės susidarymas.
Antano Sniečkaus valdymo bruožai.
Antanas Sniečkus (1903-1974) ilgametis Lietuvos komunistų parti­jos (LKP) vadovas. Pirmomis 1940 m. okupacijos dienomis paskirtas Sau­gumo vadovu. Karo metais vadovavo sovietinių partizanų veiksmams Lietuvoje. Po II pasaulinio karo iki pat mirties - faktiškas Lietuvos SSR va­dovas. Vieniems jis buvo pirmasis tautos išdavikas, vyriausiasis okupantų pakalikas, jų valios vykdytojas; kitiems - žmogus, sugebėjęs palaikyti ge­rus santykius su SSRS vadovais, pergudravęs Maskvą ir išsaugojęs krašto lietuviškumą. Šiame ginče derėtų neužmiršti, kad pagal nerašytą sovie­tinės sistemos realybę aukščiausia valdžia priklausė komunistų partijai. LKP buvo visos Sovietų Sąjungos komunistų partijos padalinys ir visiškai priklausė nuo Kremliaus. Partinių organizacijų nutarimai tapo privalomi visoms ūkinio ir administracinio valdymo grandims bei organams. Taigi LKP tapo okupacinio režimo įtvirtinimo krašte garantu.
Lietuvoje prasidėjus partizaniniam karui, būtent Sniečkus tapo di­džiausiu partizanų priešu, pasikvietė į Lietuvą žiaurumu pagarsėjusią ge­nerolo PavloVetrovo diviziją ir sankcionavo jos nusikaltimus (pvz., kaimų sudeginimas). Sniečkaus iniciatyva kovai su partizanais, kaimo žmonių terorui ir deportacijai vykdyti buvo organizuoti stribų būriai. Sniečkus daugeliu atvejų atsakingas už masines tautiečių deportacijas. N. Chruš­čiovo atšilimo metais daug lietuvių buvo paleista iš gulagų ir tremties. Būtent Sniečkus pasirūpino, kad nemažai daliai katorgininkų būtų ne­leista grįžti į tėvynę. Jie prieglobsčio turėjo ieškotis kitose sovietų valdo­mose teritorijose arba visam gyvenimui likti Sibire.
Industriniu aspektu, lyginant su Latvija ir Estija, Lietuva buvo atsiliku­si respublika per visą Sniečkaus valdymo laiką. J Maskvą rašyta, kad Lietu­voje trūksta investicijų, kad yra daug neužimtos darbo jėgos, žmonėms trūksta darbo. Iki 1968 m. lietuviškoji nomenklatūra Maskvos prašė inves­tuoti bet kur - į pramonę, socialinę sferą, kelių plėtrą. Po to situacija kiek pakito, nes prasidėjus centralizacijai sąjunginio pavaldumo stambiosios sunkiosios pramonės įmonės buvo tiesiogiai valdomos iš Maskvos. Eks­tensyviai plečiant pramonę, sovietinės Lietuvos vadovybė matė, kad jau ima trūkti darbo jėgos. Ji dėl pragmatiškų sumetimų baiminosi, kad žmo­nės bus pradėti vežti iš kitų...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!