Salomėjos Nėries kūrybos nagrinėjimas

Gimė 1904 metų lapkričio 17 dieną Kiršų kaime.
1919-1924 metais mokėsi Vilkaviškio gimnazijoje, čia parašė ir pirmuosius eilėraščius.
1927 metais Nėris išleido pirmąjį eilėraščių rinkinį ,,Anksti rytą“ , po kurio iš karto sulaukė pripažinimo.
1928m. po blogai pagarsėjusio meilės romano išsiunčiama mokytojauti į Lietuvos užkampį – Lazdijus.
1938 m. eilėraščių rinkinys ,,Diemedžiu žydėsiu“ apdovanotas Valstybės premija.
Prasidėjus karui, poetė pasitraukė į Rusiją. 1940 metais Nėris tapo Liaudies seimo atstove. Jai buvo pavesta parašyti poemą Stalino garbei.
Nėris po sunkios ligos mirė 1945 metų liepos 7 dieną Maskvoje, Kremliaus ligoninėje.
Ryškiausia nepriklausomybės laikais išaugusi poetė, pasiekusi meno aukštumų.
Jos asmenybei būdingas nuoširdumas, paprastumas ir savitumas. Taip pat trapumas nepaprastas jautrumas ir orumas.
Tačiau ją veikė melancholija ir pesimizmas.
Salomėja buvo drausminga, atidi, ypač gabi kalboms- mokėsi vokiečių, prancūzų, rusų ir lotynų kalbų, mėgo piešti melancholiškus siužetus. Svajojo tapti dailininke. Pamėgo muziką- mokėjo skambinti rojaliu ir gitara.
Nuoširdumas, paprastumas, dainiškumas, stiprus gyvenimo džiaugsmo, jaunystės pojūtis.
Pagrindinis jos poetikos motyvas – liaudies dainos lyrizmas.
Rašydama apie moters likimą, S. Nėris rėmėsi savo motinos paveikslu.
S. Nėris savo kūryboje išskyrė – upelę Širvintą.
Aprašė prieškario, karo metų laikotarpio žmonių išgyvenimus.
Parodoma meilė tėvynei, jos ilgesys.
Ypač ryškus neoromantizmas: pabrėžiamas gamtos grožis, lyrinis subjektas atviras, artimas gamtai. Derinamos realistinės detalės ir simboliai.
Kaimo ir miesto priešprieša.
II. Pasirinktų eilėraščių analizė ir aptarimas (savarankiškas darbas)
Eilėraštis
Pavadinimo
reikšmė
Tema
Eilėraščio
pasaulis, nuotaika
Eilėraščio žmogus
Keliamos problemos
Eilėraščio kalba
Idėja ir vertybės
1.“Partizanai miškuos“
Partizanų – Tėvynės gynėjų likimas II pasaulinio karo metais.
To meto sunkumai pabėgusiems iš Tėvynės bei partizanams.
Nuotaika slogi, liūdna, jaučiama nežinomybė. II pasaulis karas. Tikslios vietos negalime nusakyti, bet jaučiama lyg apleista vietovė.
Visažinis, pats dalyvauja veiksme. Lyrinis „aš“ yra sunerimęs, nuliūdęs.
Kada baigsis tremtis?
Naudojamos meninės priemonės: pakartojimai(„Dengia sniegas“), retoriniai klausimai(„Kur tos gatvės nuves?“).
Šeima, šeimos ryšys. Pabėgėlio, tremtinio ateities gyvenimo nežinomybė.
2. „Lietuvai“
Skirta tėvynei, kurią reikia vaduoti, išlaisvinti iš blogio rankų.
Meilė tėvynei ir karo baisumai
tėvynės ilgesys, nerimas dėl pavojaus gimtajai šaliai.
Eilėraščio laikas istorinis, karo metų. Personifikuojama tėvynė ir gamta. Nuotaika iš pradžių pakyli, nustebusi, po to liūdna, susimąsčiusi...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!