Salomėja Nėris – poetė neoromantikė. Jos kūrybai būdingas nuoširdus dvasinis atsivėrimas, ,,aš“ pozicija, kalbėjimo ,,čia ir dabar“ situacija. Išpažintį primenančiais eilėraščiais perteikiamas ir idealių troškimų bei realybės konfliktas. Dažnas poetės kūryboje vienišumo, būties trapumo, kelio motyvas, plėtotas Kudirkos, Radzevičiaus kūriniuose, pamėgtas pačios poetės kaip teigiama emocinė patirtis, ir skausminga, nulemta nelengvų asmeninių patirčių ir karo įvykių. Kelio tema plėtojama ir eilėraštyje „Prie didelio kelio“, kuriame kalbama apie toli nuo tėvynės esantį ir jos besiilgintį. Žmogų. Gilinamasi į klausimą, ką reiškia žmogui tėvybė.
Eilėraštyje ryškus kelio kaip permainų motyvas. Lyrinį „aš“ regime ne kelyje, o ribinėje erdvėje, nurodytoje įvardžiu „prie“, išryškinančių kontrastą tarp uždaros, ramios „savų namų“ ir viešos, nejaukios, svetimos „didelio kelio“ erdvės. Pirmoji glaudžia, ramina, o vieša verčia jaustis priklausomam, įpareigotam ir svetimam. Svetimumo įspūdį sustiprina asonanso „ū“ kartojimas, kuris Ezopo kalba plėtoja kelio motyvą. Nutylėti, kalbėti užuominomis, kuriančiomis asociacijas, būdinga visiems neoromantikams. Svetimumo ir vienišumo nesusilpnina kalbėjimas „mes“ vardu, rodantis, jog išsakomas ne vieno žmogaus, o visuotinesnis, daugelio patirtas jausmas. Galime daryti prielaidą, kad kalbama tautos, pakliuvusios į karo negandų sūkurį, vardu, bet žodžiai tylūs, prislopinti, tarsi būtų kalbama pašnibždomis. Toks kalbėjimas įprastas Salomėjai Nėriai, būdingas visiems neoromantikams.Akcentuojamas padėties statiškumas, nusakytas veiksmažodžiais „stovėjom“, „žiūrėjom“, sukuriančiais plačią regėjimo perspektyvą, bet iš tikrųjų tai emocinio išgyvenimo nuroda, nes „mes“ niekur neina, tik stebi nueinantį pavasarį: „Nuėjo,nuėjo...žiūrėkit! – nuėjo./Pavasaris...“Amžinasis gyvybės prisikėlimo simbolis kelia liūdesį, pasmerktumo jausmą, nes žmogus lieka stebėtojas gamtai įprastame atsinaujinimo procese. Tris kartus emocingai pakartotu veiksmažodžiu „nuėjo“ nusakoma netekties situacija. Tokio vyksmo priežastis neanalizuojama, kaip dažnai nevertinami reiškiniai poetės kūryboje, tik gilinamasi į emocinę būseną, kuri siejama su ilgesiu, kylančiu stebint gyvenimą kelyje ne kaip archetipinę...
Šį darbą sudaro 735 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!