Salomėja Nėris ,,Dideliam name” eilėraščio analizė

Salomėja Nėris – XX a. I pusės neoromantikė, romantinės pasaulėjautos rašytoja ir viena žymiausių lietuvių lyrikių. Nėries patirti išgyvenimai, traukiantis į Rusijos gilumą, skatino skausmingus lyrinius apmąstymus, kurie išsiliejo brandžiais, dramatiškais eilėraščiais. Eilėraščiuose atsispindi sudėtinga, ilgesio bei nostalgijos persmelkta autorės vidinė būsena. Eilėraščio „Dideliam name“ tema – ilgesys ir nostalgija dėl prarasto namų jaukumo bei artimųjų, kartu su troškimu sugrįžti į praeitį ar rasti ryšį su tuo, kas buvo prarasta. Pirmoje strofoje apibūdinami du erdvės vaizdai: „didelis namas“ ir „namelis prie paslaičių“. Didelis namas – svetima, šalta erdvė, kurioje „našlaičiai“ pasiklydę, o kalbančioji jaučiasi liūdna ir vieniša. Atsiskleidžia emocinė žmogaus būsena, kurioje jis jaučiasi svetimas, lyg našlaitėlis. Priešingai, savo gimtinę, Tėvynę, kalbančioji įvardija kaip „namelį“, mažą ir jaukų, kur net pro šaltą sniegą „žydi palazdžiukai“. Deminutyvas „namelis“ atskleidžia, kad ši erdvė yra idealizuojama – nors ir mažas, paprastas, tačiau prisiminimuose išlieka brangesnis už „Didelį namą“. Šios dvi eilėraščio erdvės sukuria kontrastą tarp svetimos ir savos erdvės, išreiškia lyrinio subjekto vidinę būseną ir tikrųjų namų ilgesį. Kalbančioji save apibūdina kaip užmirštą, atskirtą nuo savo namų („užmirštuolėlė“). Obels simbolis atskleidžia kalbančiosios dabartinę būseną: ji ragina save žydėti, nepasiduoti, tikėti, bet jai trūksta lapų, galimybės „žydėti“ gyvenimo džiaugsmu. Jos siekis – rasti kelią atgal į buvusią erdvę, į tą prarastą pasaulį, kuriame buvo namai, artimieji, dvasinė ramybė. Tačiau grįžimas atrodo sudėtingas ar net neįmanomas („kaip man sugrįžti tokį kelią?“). Trečiajame posme jaučiama didžiulė nostalgija, tyri jausmai ir širdies veržimasis atgal į Tėvynę – ten, kur lyrinio subjekto vieta, kur jos ramybė. Kalbančioji prašo vėjo ir lietaus atnešti žinią, ryšį su Tėvyne ir namais: „Aš prašau jį, kad nors kokią žinią, kad žodelį vieną man atpūstų.“ Eilėraštyje kalbančiosios būsena susijusi su liaudies dainų motyvais. Eilėraščio nuotaika ir vaizdiniai primena lietuvių liaudies dainas, kur jaučiama melancholija, ilgesys praeities, artimųjų ir Tėvynės. Apibendrinant, eilėraštis „Dideliam name“ atspindi gilų lyrinio subjekto nusivylimą, liūdesį, ilgesį bei beviltišką norą grįžti į Tėvynę. Šios jausenos artimai susijusios su Salomėjos Nėries asmenine patirtimi, būnant toli nuo namų. Lyrinis subjektas tampa poetės jausmų atspindžiu, leidžiančiu skaitytojui pajusti jos skausmą ir Tėvynės ilgesį.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!