Eilėraščio „Dideliam name“ analizė

Salomėja Nėris 1904 – 1945 Prie didelio kelio Įvaizdžiai: ugnelė, žiburėlis, namai, Nemunėlis. "Mes nesimatysim per daugel metelių, nesusirašysim margom gromatėlėm." „AR ŽIBURĖLIS LAUKS“ Aš, rodosi, basa stabčioju per rugienas į tolimus, į paliktus namus.  Ar žiburėlis lauks tą vakarą rudenį, - pro eglių sutemas man draugiškai mirgsės? "PARNEŠKI, JUODAS VARNE, ŽINIĄ Į MANO GIMTINIUS NAMUS. . ." Kodėl aš ne rykštė, linguojanti vėtroj, ar Nemuno žvirgždas gelmių sutemoj?  Nameliai namučiai, aš jums nusilenkčiau kaip elgeta aidams pro šalį vagčia. DAGILĖLIS Aš pakviestau mažąjį paukštelį Į namelio šilumą pro langą... Dagilėli, nebturiu namelių, Svetima padangė mane dengia. RUGSĖJO ŽVAIGŽDĖS Palikom tėviškę, namus, Tėtuką savo brangų... Nūnai ištįso akys mūs, Žiūrėdamos į dangų. ODISĖJA Žydrioji Nemunėlio juosta Ir ta baltapilė kalva... Ak, pamatyt brangiausią uostą, Kuris vadinas Lietuva! KUR BALTAS MIESTAS Dieną ir naktį - tartum šešėlis Skrisiu ir skrisiu - niekur nesėsiu. Kur baltas miestas, kur Nemunėlis, Ten aš nutūpsiu, ten pailsėsiu. LAIŠKELIS Nemunais gyvybė plūsta, Kur ledai stovėjo. . . Juodą juodvarnį pasiųstau Arba ryto vėją. NAMO Iš tylos atsiduso: - Aš nakties nebijau. Šitas kelias juk mūsų, Ir namelis tuojau?.. ŠIRVINTA Kabo liepos medy Mėnuo pilnatis, Tylųjį namelį Saugo per naktis...  "Naktis temsta. Žvakė gęsta. Plunksnelė nulūžo…" PARTIZANAI MIŠKUOS Dengia sniegas gatves, Dengia sniegas namus, Dengia sniegas našlaičio galvelę. Kur tos gatvės nuves? Kas priglaus čionai mus? Kada baigsime tremtinio kelią? SAKALAI BROLELIAI Atklajūnai vakariniai vėjai plėšos. Užkerojo mano kraštą varnalėšos. Salta, šalta - be ugnelės, be namučių. Atklajūnai vakariniai vėjai pučia. RUDENS NAKTYS Kur nameliai mūs? - Kelio nerandam. Kur šermukšniai, berželiai ir uosiai? Tartum varpas skenduolis paskendo Kraujo mariose, karo gaisruose. DIDELIAM NAME Dideliam name maži našlaičiai, Svetimose gatvėse paklydę. O namelis mūsų prie pašlaičių, Kur pro sniegą palazdžiukai žydi.  "Kas pramynė juodus takus Per tėvelio sodą?" KAS PRIESPAUDĄ ŠITĄ PAKELS Kalba mylimoji klajos - Lyg ta tremtinė be namų, - Klegės svetima vietoj jos Įnirtusio šuns lojimu. MYLI TĖVIŠKĘ LIETUVIS Juk myli tėviškę lietuvis Jausmu, kaip Nemunas giliu! Kaip Margiriai, Gražinos žuvę, Byloja pelenas pilių.  "Mano rašteliai, o vingrieji, Vėjo pučiami dar padūzgėsit…" SUGRĮŽIMAS Štai ir mes namo sugrįžę... Pirkios nebėra... Baltuoja mediniai kryžiai - Lyg nauja tvora.  Dengia slėnį skraistė rūko - Tarsi anuomet, Kai nė vieno mūs netrūko Gimtame name.  "Ant mūsų snigo, ant mūsų lijo, Ant mūsų ledai krito. Ant mūsų kojų kurpės supuvo, Ant pečių mandierėlės." LAUK MANĘS Nemune ledai išplauks, Obelys pabals. - Parymok, manęs palauk Prie baltos obels. NEGESK, ŽIBURĖLI Įsmigusios akys į tolį... Tarytum šviesus žiburys Mirksėdamas šaukia namolio. Ir šautuvą spaudžia karys.  Koks tolimas varganas kelias Tėvyne, sugrįžti tavęsp! Žėruoki, mirksėki, ugnele, Negesk, žiburėli, negesk! VILNELE! Vilnele, bėk į Viliją, O Vilija - į Nemuną... Sakyk: tėvynę mylime Labiau mes už gyvenimą. MES EILINIAI Vėl ramu. Ir ugnelė jauki Įsikūrė apleistuos namuos. Šaižūs žvirgždai mums graužia akis, Bąla kaulai šaltuos pūdymuos. JŲ VELTUI LAUKS Jų veltui lauks namolio Su ugnele šviesia... Ilsėkis, mielas broli, Kareivių kapuose! VIRKDO VĖJAS Kai ugnis ugniakure jauki Linksminas naujakurio namuos, Šaižūs žvirgždai graužia mums akis, Bąla šąla kaulai pūdymuos. S.Nėries eilėraščio „Dideliam name“ analizė bei interpretacija DIDELIAM NAME Dideliam name maži našlaičiai, Svetimose gatvėse paklydę. O namelis mūsų prie pašlaičių, Kur pro sniegą palazdžiukai žydi. Oi, žydėk, žydėki, obelėle! Tu sausa žydėki, be lapelių! O kaip man žydėt užmirštuolėlei? O kaip man sugrįžti tokį kelią? Pučia pučia vėjas vakarinis, Neša lietų, debesėlį rūstų. Aš prašau jį, kad nors kokią žinią, Kad žodelį vieną man atpūstų. Maskva, 1942.XI.6. Salomėja Nėris – romantinės pasaulėjautos poetė, priklausanti neoromantikų kartai. Iš kitų lietuvių neoromantikų (šiai kartai taip pat priklauso Jonas Aistis, Antanas Miškinis, Bernardas Brazdžionis)poetė išsiskiria intymiu kalbėjimu, impulsyviu jausmų reiškimu, dėmesiu eilėraščio potekstei ir muzikalumui. Ji išleido keletą eilėraščių rinkinių. Paskutinis jos parašytas lyrikos rinkinys „Prie didelio kelio“. Šio rinkinio eilėraščiai parašyti jai būnant keliuose Rusijos miestuose – Maskvoje, Ufoje, Penzoje. Vienas iš šio rinkinio kūrinių – eilėraštis „Dideliam name“. Eilėraštis parašytas 1942 metais, S.Nėriai būnant Maskvoje. Poetė toli nuo namų. Šis ilgesys ir jos sunkus pritapimas svetimame krašte atspindimas eilėraštyje. Pavadinimas nusako aplinkos, dabartinių namų sukeltą nejaukumą. Didelis namas – tai didinga, svetima žemė (šiuo atveju tai Rusija). Svetimumo jausmą sukelia būdvardis „dideliam“. Taip pat verta pastebėti daiktavardį „name“. Juo norima pasakyti, kad šiuo momentu gyvenamoji vieta yra Rusija. Bendra pavadinimo prasmė mum leidžia suvokti, kad tai širdžiai neartimi, nemieli namai. Eilėraštis pradedamas lyrinio subjekto „savęs“ apibūdinimu: „

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!