Salomėja Nėris / Bačinskaitė – Bučienė (1904 – 1945)

• 1919–24 mokėsi Vilkaviškio gimnazijoje, priklausė katalikiškai ateitininkų organizacijai.
• 1923 ateitininkų žurnale „Ateitis“ išspausdintą eilėraštį „Pajūry“ pirmą kartą pasirašė slapyvardžiu Nėris.
• 1928 baigė Lietuvos universiteto Teologijos ir filosofijos fakultetą (lietuvių literatūrą, vokiečių kalbą ir literatūrą, pedagogiką). Dalyvavo Šatrijos meno draugijos veikloje.
• 1928–31 Lazdijų gimnazijoje dėstė vokiečių kalbą.
• 1931 persikėlė į Kauną. 1931 „Trečio fronto“ nr. 5 paskelbtas trečiafrontininkų pareiškimas, kurį pasirašė ir S. Nėris, pasmerkdama savo ankstesnes ideologines ir menines pozicijas, pažadėdama, kad jos poezija bus išnaudojamųjų masių kovos įrankis ir reikš jų norus ir tikslus.
• Redagavo Vytauto Didžiojo universiteto leidžiamus tautosakos rinkinius.
• 1934–36 dirbo mokytoja Panevėžio mergaičių gimnazijoje.
• Nuo 1937 rudens įsikūrė Palemone. Lankėsi Vokietijoje, Šveicarijoje, Austrijoje, Italijoje, Švedijoje, 1936–37 – Paryžiuje.
• Iki 1940 vasaros dirbo mokytoja Kauno gimnazijose.
• 1940 buvo vadinamojo Liaudies seimo įgaliotos delegacijos, vykusios į SSRS Aukščiausiosios Tarybos dėl LSSR priėmimo į SSRS, narė. 1941–45 SSRS Aukščiausiosios Tarybos deputatė.
• Prasidėjus SSRS–Vokietijos karui, pasitraukė į Rusiją, gyveno Penzoje, Ufoje, Maskvoje.
• 1944 grįžo į Lietuvą.
• Gyvenimo pabaiga apgaubta paslapties.
KŪRYBOS APŽVALGA
Romantiškumas, lyrizmas ir dramatizmas – pagrindiniai S. Nėries poetinės pasaulėjautos bruožai.
• Savo jausmo grynumu, formos lengvumu, melodingumu ji tarsi čiulbanti lakštingala, nesudėtinga minties gelmėmis, bet patraukianti širdies atvirumu.
• Lyrikės kūrybos pasaulis – ne vien svajonės, ilgesys, dramatiška meilė, bet ir skaudaus, sudėtingo tautos likimo istorijos kataklizmuose lyrinis liudijimas.
• Eilėraščių būdingiausios savybės yra lyrizmas, paprastumas, aiškumas, žodžio tikslumas ir melodingumas. Nors iš pažiūros jos eilėraščiai atrodo paprasti, tačiau eiliavime yra daug išradingumo, vietomis siekiančio virtuozinių laimėjimų.
• Lyrinis subjektas – mergina (moteris), stipri, giliai jaučianti gyva asmenybė. Ji - mylinti, branginanti laisvę, maištaujanti prieš suvaržymus. Eilėraščio kalbančioji nuolat ieško jausminio ryšio su kitu žmogumi, su pasauliu, nes nori būti išgirsta ir suprasta.
• Todėl poezijoje daug dialogo, dažnai fiksuojamas akimirkos įspūdis.
• Ankstyvojoje kūryboje jaučiama Maironio įtaka, žavėjosi V. Mykolaičio-Putino ir B. Sruogos lyrika. Todėl iš V. M.-Putino simbolistinės kūrybos perėmė realybės ir...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!