Sakmės ir mitai

Mitas - kolektyvinis liaudies vaizduotės kūrinys, kuriame per konkrečius ir dievybes (antropomorfinės, polimorfinės) apibendrintai atspindima tikrovė.
Mitų vystymasis ir jų transformacija į pasakas yra naratologijos objektas. Mitų atsiradimu taip pat domisi psichologija, ypač šiuolaikinė tautų psichologija.
Sakmė – pasakojamosios tautosakos mažos apimties fantastinis kūrinys, kuriame aiškinama pasaulio ir gamtos reiškinių kilmė, vaizduojamas žmogaus susidūrimas su mitinėmis būtybėmis. Sakmių pasakojimai glausti, fabula lygi siužetui. Grožinėje literatūroje sakmė – gana retas žanras.
Padavimas – istorinė sakmė, kūrinys, vaizduojantis tam tikrų konkrečių istorinių arba geografinių objektų atsiradimą, jų pavadinimų kilmę ir pan. Tai pasakojamosios tautosakos žanras, kurio kūriniuose meniniais vaizdais aiškinama gamtos ir istorijos paminklų kilmė, pasakojama apie praeities įvykius, siejamus su ypatingomis vietomis arba su mitinių protėvių bei istorinių asmenybių veikla.
Etiologinės
Jose vaizduojama žmogaus susidūrimas su antgamtine sfera: mitinėmis būtybėmis, nepaaiškinamais, paslaptingais reiškiniais, maginiu kitų žmonių poveikiu ar sugebėjimais, pastebėti keisti ar pranašingi ženklai ir kita; tai gausiausia sakmių grupė. Gausu lietuvių mitologinių sakmių, kuriose pasakojama apie vaidenimąsi, mirtį ir mirusiuosius, užkeiktus pinigus. Populiariausi lietuvių mitologinių sakmių veikėjai – velnias, Perkūnas, laumė, aitvaras, kaukai, ragana, burtininkas.
Istorinės sakmės vaizduoja tam tikrų konkrečių istorinių arba geografinių objektų atsiradimą, jų pavadinimų kilmę ir pan. Tokios sakmės aiškina, kaip savo pavadinimą gavo ežerai, kaimai, miestai ir pan.
Pasakoja apie tam tikrų universalių dalykų – gamtos objektų, visuomeninių reiškinių ir kitų – kilmę. Šioms lietuvių sakmėms būdinga religinis pobūdis, sąsajos su krikščionybe ar populiariais liaudies tikėjimais. Etiologinėse lietuvių sakmėse aiškinama, kaip atsirado Žemė, dangaus kūnai, žmonės, gyvūnai, augalai, atskiros jų ypatybės, yra užuominų apie mitinį kūrimo laiką.
Mitologinės
Istorinės
Sakmės
LAUMIUKAS
Senų senovėj laumės apmainydavo vaikus. Sykį vienai moteriškei apmainė vaiką: laumė savo paliko, o moteriškės nunešė. Tie žmonės apie tą mainą...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!