Sigitas Parulskis - šių dienų rašytojas, literatūros kritikas, kūryboje tiesmukai pateikiantis dabartinio gyvenimo realijas. Šokiruojantis atvirumas, kandumas, ironija, brutalumas - būdingi rašytojo kūrybos bruožai, po kuriais randame paslėptas aktualiausias šiandieninės visuomenės problemas. Esė „Spyris Atpirkėjui" - vienas geriausių pavyzdžių, kaip po išorine šiurkštumo kauke gali slėptis tragedija.
Jau esė pradžioje atsiskleidžia sudėtinga veikėjo situacija. Retorinis sušukimas „Viešpatie, kaip nekenčiu prisiminimų" atskleidžia personą, niekinantį prisiminimus. Suvokiame, kadpraeitis naratoriui asocijuojasi su mirtimi („niekas taip iškalbingai nebyloja apie mirtį kaip praeitis"). Šiurkštus prisiminimų palyginimas su lavonais, „kurie <...> ima dvokti", leidžia teigti, jog veikėjo sąžinę arba atmintį slegia itin slogūs vaizdai. (Galbūt personažas siekia juos iškelti į dienos šviesą, kad galėtų atsikratyti jį slegiančio sunkumo?) Atsiradęs dvilypumas, kuomet veikėjas tarsi paneigia savo kritišką nuomonę apie prisiminimus („jeigu tų išmatų nebūtų, neegzistuotume ir mes"), leidžia suvokti, jog vis dėlto atmintis veikėjui yra svarbi. Tik neaišku, ar laiką (o kartu ir prisiminimus) pavadindamas išmatomis („išmatos tebeteka mūsų kraujyje") jis ironizuoja, niekina, ar stengiasi sureikšminti. Pateikiamos situacijos sudėtingumas verčia gil­intis ir daug plačiau mąstyti apie veikėjo prisiminimų sampratą.
Tolimesnieji esė vaizdai leidžia teigti, kad pasakotojas (susitapatinęs su veikėju) yra į „dugną smunkanti" asmenybė, kurią nugali nekenčiami prisiminimai. Tai galėtų įrodyti sakinys: „Štai taip gurkšnojant įkyriai neskanų, aitrų ir iki koktumo aromatingą burboną, ima ryškėti prisimin­imo skeletas" Vis dėlto alkoholis gali būti tiesiog priemonė prisiminti ir susikauti su sąmonėje tūnančiu demonu: „atsisėdęs priešais burbono butelį, tu konstruoji anų laikų modelį". Nepaisant alkoholio poveikio, veikėjas visą laiką išlieka kritiškas sau ir ironiškai žvelgia į aplinką: „gyveni­mas pilnas pusfabrikačių <...> ramiau, kai žinai, kolą kiekį reikia laikyti žalingu organizmui ir moralei". Būtent toks mąstymas ir kritiškumas palaiko pasakotoją, saugo nuo degradacijos, pri­mena praeityje padarytas klaidas.
Pradėjus veikti alkoholiui, iš sąmonės gelmių išnyra skausmingi prisiminimų vaizdiniai. Darbas vaizduojamas kaip nemaloniausias prisiminimų objektas. Kadangi minima kariuomenė („karininkui", „poligone", „kuopa"), galima teigti, jog tai tarnyba...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!