S. Parulskis "Trys sekundės dangaus"

Šiame referate bus pateikta informacija apie Sigitą Parulskį, jo parašytus kūrinius. Plačiau analizuojama jo knyga „Trys sekundės dangaus“. Glaustai atpasakotas turinys, daug citatų iš romano, trumpai aptarti veikėjai.
Trumpai pristatyta ir kita Sigito Parulskio kūryba.
Robertas – pagrindins veikėjas romane, kartu ir pasakotojas. Jis pasakoja savo gyvenimo istoriją, savo beprasmišką kartą.
Jis žiūri į daugelį dalykų šiek tiek ironiškai, pesimistiškai, ciniškai.
Jo dvi aistros – moterys ir biblija. „Bažnyčios būna gražios kaip moterys.“
Jo mylimoji, niekuo neišsiskirianti mergina vardu Marija.
„Aš tiesiog neturiu teisės neįsimylėti šios moters. Mergaitės, kurios vardas Marija.“
„Rusvaplaukė, bet nedažyta, natūrali, ilgakojė, juokingai mažomis, bet labai oriai stirksančiomis krūtimis, su vaikiškais kirpčiukais ant blyškios kaktos.“
Ji į Robertą žiūri ne taip kaip jis norėtų. Nereaguoja į daugelį jo pasakytų frazių. Domisi juo tik kaip žmogumi, o ne vyru.
„Kad ir kokias puikias frazes sakyčiau Marijai, ji nekreipia dėmesio, ji nekuria pauzių, ji visa – nesibaigianti pauzė, ji manęs neklauso, ji manęs net negirdi, nes aš kalbuosi vienas, o toks scenarijus yra nesibaigiantis, išskydęs, beformis “
FABULA
Romanas „Trys sekundės dangaus“ pasakojamas trijomis erdvėmis. Pasakotojas – septintojo dešimtmečio kartos atstovas – Robertas. Veiksmas prasideda kai Robertas atvyksta į kurortinį miestelį atsipalaiduoti, įrašinėti į diktafoną prisiminimus, nes jo taip paprašė Džordžas. Robertas kalba apie savo kartos buvimą, kartu ir nebuvimą. Apie savo kartą, kuri neturi jokių išskiriamų bruožų. Apie prarastąją kartą. „Vienos kartos žiūrėdamos į jūrą mato Dievą, kitos girdi simfoninę muziką, Bacho fugas, dar kitos regi moterį, Afroditę, begalybę, amžinybę, nirvaną ir kitokį poetinį šlamštą. Karta, į šį pasaulį išstumta apytikriai septintajame dešimtmetyje, nors laikas ir neturi ypatingos reikšmės, nemato nė velnio.“
Kita veiksmo vieta – kalėjimas. Robertas neprisimena kaip į jį pakliuvo, tik girdi nuolat šaukiančius balsus „Ėi... Ėi... Grąžinkit ranką... ranką gražinkit... prašau...“ Tai Igoris. Robertas supranta tik tiek, kad jam velniškai bloga, jis labai nori atsigerti ir jo galva atrodo tuoj sprogs iš skausmo.
Trečioji erdvė yra...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!