S. Nėris "Kodėl tyli žemė"

Salomėja Nėris- 20 amžiaus lietuvių neoromantinė. Jos kūryboje atskleidžiami žmogaus jausmai, nuotaikos, kuriamas nuoširdumo įspūdis. Eilėraštyje „Kodėl tyli žemė“ vaizduojami labai jausmingi lyrinio subjekto išgyvenimai, atskleidžiama Tėvynės kančios problema. Eilėraštis yra iš vieno brandžiausių Nėries poezijos rinkinių „prie didelio kelio“. Šiame rinkinyje ryški gimtinės netekties problema, tėvynės meilės tematika. Eilėraščio pavadinimas simbolizuoja širdingą lyrinio subjekto kreipimąsi į skaitytoją, siekiant pabrėžti vargus, kuriuos tenka iškęsti mylimai šaliai. Vyrauja du poetiniai balsai- lyrikos žmogaus ir jo motinos. Poetinio vyksmo laikas eilėraštyje nenuoseklus, šokinėja iš dabarties į praeitį staiga vėl aprėpdamas ateities įvaizdžius. Erdvė čia taip pat dažnai iš žemiškosios pakyla į dangaus platybes. Po šia erdves nuolat klaidžioja jautraus lyrikos subjekto žvilgsnis, taip jis ypač jausmingai reaguoja į aplinką. Kūrinyje gretinama tėvynės kančios motyvas su žemės vargais. Eilėraštį sudarančios 4strofos skirstomos į tris segmentus, kuriuos vienija lyrikos žmogaus minčių ir išgyvenimų tėkmė, dinamiška nuotaika – vienur ji gana šviesi, kitur ilgesinga ar net itin pesimistiška, todėl taip kuriamas dramatiškas kūrinio vaizdas. Gamta yra tikrasis žemės veidas ir kantriai kenčia žmonių klaidas. Retoriniai kreipiniai į mama- brangiausią žmogų, yra jautrios lyrikos subjekto sielos atspindys („ pasakyk, motute <..> „). Jis jautriai išgyvena faktą, kad žemė tyli, yra kantri ir nedejuoja vargams užplūdus, šis įvaizdis sustiprinamas personifikacija „nesiskundžia, nedejuoja“. Priešingai nei žmogus, gimtojo krašto žemė tvirtai atremia sunkumus ir yra rami dėl to. „Amžinas kelias“ čia simbolizuoja jos neatlygintiną dosnumą žmogui. Įpinamas karšto kraujo ir gėlių supriešinimas sustiprina sunkumų naštos įspūdį. Eilėraščio žmogus didžiuojasi tokiu žemės pasiaukojimu. Tik gimtojo krašto žemė gali suteikti dvasios atgaivą. Antrame segmente vyraujantys deminutyvai „ žemelėn“, „smiltele“ ,“uogele“ pabrėžia neeilini eilėraščio žmogaus ryši su tėviške. Aukštinama galimybė amžinai nesiskirti su gimtąją žeme, kas simbolizuoja stiprų lyrikos žmogaus tėvynės ilgesį („ kas žemelėn grįžo-amžinai nutilo“ ). Gimtojo krašto žemė yra didžiulė vertybė. Lyrikos žmogaus mama taip pat jaučia pagarba tėvynei. Trečiame segmente prabyla antrasis poetinis balsas- motina, kurio ryšys su gimtine taip pat stiprus. Pasikartojantis klausimo motyvas „kodėl tyli žemė“ perteikia abiejų poetinių balsų įsiklausymą į amžiną gyvybės ritmą .Tai nuolankumą tėviškei, atsidavimas jai. Atiduodami pagarbą jai , žmonės išlaiko žemės paslaptį ir akcentuoja gyvenimo tiesą –savame krašte būti mieliausia („niekada nedingsi“). Tėvynės žemė pati brangiausia. Salomėja Nėris iš kitų lietuvių poetų išsiskiria neeiliniu lyriškumu. Eilėraštyje „kodėl tyli žemė“ poetė kaip ir daugumoje poezijos rinkinio kūrinių moko skaitytoją gerbti gimtąją žemę, jos neišsižadėti ir puoselėti kaip didžiausią vertybę.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!