S. Nėris "Eglė - žalčių karalienė"

Už manęs tekės.
Poemoje pradeda jaustis įtampa, „lūpom drebančiom“ eglė taria žodį ir žaltys dingsta tolumoje. Eglė po kelių dienų užmiršta davusi žodį, tačiau žaltys laikosi savo ir greit į jos tėvo sodybą susirenka „ landūs neregėti“ svečiai- žalčiai, įtampa auga, kol Eglės tėvas sugalvoja klastą, tačiau žalčiai vis vien išsiveža Eglę:
„Į karietą kelia...
Pagrobta jinai!-
Viesulu į kelią
Skrenda slibinai“
Vos Eglei atvykus į žalčio rūmus, ją pasitinka pats Žilvinas, šį kartą jau ne žalčio, o dailaus jaunikaičio pavidalu. Dalyje „Baltijos dvasia“ po truputį susikuria jaukumo, jautrumo, šilumos vaizdas. Pats Žilvinas atrodo gaivališkas, nesuvaldomas, neturintis kur dėti savo jėgų. Tik meilė Eglei jį pakeičia, Žilvinui nusibosta siautėti, jis ilgisi Eglės ir atspėja neišsakytą jos troškimą, jis pažada kad kol jie bus kartu jūra nebeskandins laivų:
„-Tebūnie, Egluže,
Taip, kaip nori tu,-
Te laivai sudužę
Negraudins krantų.“
Eglei net nepajutus prabėga devyni metai, šalia auga dukrelė ir trys sūneliai, ji net neprašyta dainuoja dainas... apie tėviškę. Dalyje „Žemės ilgesys“ yra daug gana populiarių dainų, viena iš jų „ Siuntė mane močiutė linelių rauti“, taip pat nuskamba kraičio motyvas,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!