Mitologijos ženklai ir sakmiškumas pasakoje „Eglė Žalčių karalienė“

Iš tolimųjų laikų liko tik žinių nuotrupos apie baltų ir konkrečiai - lietuvių tautosaką bei su ja susijusius papročius – atsitiktinės pastabos kronikose, metraščiuose, kelionių ar papročių aprašymuose. Pirmieji įsimintini tautosakos gyvavimą liudijantys faktai „Lietuvos TRS istorijos šaltiniuose“ Vulfstano atsiliepimas: „Aisčiai turi įprotį numirėlį nesudegintą palikti gulėti giminių ir draugų tarpe 1 mėnesį, kartais - 2 mėnesius. Ir visą laiką, lavonui viduje gulint, turi būti geriama ir žaidžiama iki tos dienos, kai jis sudeginamas“.
Vėlesni amžiai paliko senojo tikėjimo, buities liudijimų. Kare žuvusių apraudojimas pastebėtas „Eiliuotoje Livonijos kronikoje XIII a.“ Taip pat lenkų kronikininkas Maciejus Miechovita „Veikale apie Sarmatų vadus“ pamini lietuvių dainą apie didžiojo Lietuvos kunigaikščio Žygimanto nužudymą. XVI a. pabaigai priklauso veikalas, išsiskiriantis etnografinių, tautosakinių duomenų gausumu ir patikimumu. Tai Maciejaus Stryjkovskio „Lenkijos, Lietuvos, Žemaičių ir visos Rusios kronika“. Šį šaltinį papildo kiek anksčiau pasirodęs Aleksandro Guagninio „Europos Sarmatijos aprašymas“, kuriame naudotasi tuo pačiu Stryjkovskio kronikos rankraščiu.
Pasakoje „Eglė Žalčių karalienė“ yra daug tautosakai skirtų motyvų. Taip pat joje apžvelgiamias tautosakos žanras – raudų intonacija.
Pasakoje jauna mergina Eglė kartu su dviem seserimis Baltijos jūroje besimaudžiusi savo drabužiuose suranda žaltį − Žilviną. Šis žmogaus balsu, mainais už drabužius, prašo Eglės pasižadėti už jo tekėti, ką ji ir padaro. Po trijų dienų tūkstančiai žalčių iš jūros apsilanko Eglės tėvų sodyboje ieškodami pažadėtosios nuotakos, tačiau šeimyna tris kartus iš eilės bando juos apgauti pakišdama žąsį, avį ir karvę. Visus kartus apie apgaulę žalčius perspėja gegutė. Žalčiams užpykus dėl apgavystės, tėvai išsigandę išleidžia Eglę už Žilvino.
Vietoj žalčio Žilvinas pasirodo Eglei tikruoju savo pavidalu, kaip gražus jaunas vyras. Atšventusi vestuves ir susilaukusi keturių vaikų − sūnų Ąžuolo, Uosio bei Beržo ir jaunėlės Drebulės − pora laimingai gyvena po jūra. Vieną dieną Eglė užsimano aplankyti savo gimines sausumoje, tačiau Žilvinas griežtai tam prieštarauja. Kad galėtų aplankyti savo gimines, ji turi įvykdyti tris neįvykdomas užduotis: suverpti niekad...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!