Veikiami visų pirma Florencijoje ir Venecijoje vis aktyviau besireiškiančių humanistų, žymiausi Italijos menininkai savo kūryboje pradėjo naudoti iki tol uždraustas legendas iš antikos mitų pasaulio, šalia kitų romėnų dievų išaukštindami meilės deivę Venerą. Vienas pirmųjų tokių menininkų buvo florentietis Sandro Botičelis (1444-1510). Jis jau nebebuvo svajingas jaunuolis, kai vaizduojamojoje dailėje išdrįso antram gyvenimui prikelti ikikrikščioniškąjį dievų pasaulį ir jo mitus, ir pavaizduoti juos savo sieninėje tapyboje. Atsižvelgiant į tuo metu vyravusią bažnytinę-feodalinę pasaulėžiūrą, tai buvo neįprasta. Pasirinkdamas šią tematiką Sandro Botičelis pasielgė labai drąsiai. Galbūt jis nebūtų ryžęsis tokiam žingsniui, jei ne poetai, kurie buvo labai vertinami Florencijos pasaulietinių valdovų, savo darbais, pripažintais tarp aukštesniųjų valstybės sluoksnių, nebūtų jam pramynę tako. Tai sutvirtino naują Botičelio patyrimą, jis nebebijojo aukščiausiosios bažnytinės valdžios kritikos pasekmių. Be abejonės, jo ketinimas kurti kitokio turinio dailę buvo lengviau įgyvendinamas ir dėl jo gerų santykių su Lorenco de Medičiu, tuometiniu Florencijos valdovu, kuris buvo jam palankus. Galiausiai Botičelio bandymą paskatino dar ir valstybės valdymui įtakos turintys humanistai, kurie neslėpė susižavėjimo Antikos grožiu ir idėjomis. Daugelis labiau vertino išminčių knygose perteiktas mintis nei Biblijos istorijas.
Apie 1477/78 metus Sandro Botičelis nutapė pirmąjį italų dailės istorijoje Veneros paveikslą, pavadinęs jį „Pavasariu“, kuriame vaizduoja pavasario šventę Veneros karalystėje. Šiame poetiškame fantazijų paveikslo centre vaizduojama natūralaus dydžio deivė Venera. Virš jos galvos skraido mažas Amūras, besiveržiantis prie savo motinos, meilės deivės. Jai iš dešinės stovi pavasario deivė Flora apsivilkusi gėlėmis papuošta suknele, nuo kurios ant pievos ji barsto gėles. Prie jos su gėlės žiedu lūpose lenkiasi mergaitė, vardu Zefyra. Šalia Veneros, iš kairės, stovi trys Gracijos ir Merkurijus, prekybos dievas. Venera ir kiti dievai apsirengę florentietiškais rūbais, kurie – lengvi, plazdantys ir permatomi – labiau apnuogina nei pridengia. Moteriškų figūrų vaizdavimas šiame paveiksle buvo perimtas iš Florencijos humanistų, kurie savo mokyme nuolat bandė susieti Antikos idėjas su krikščioniškuoju tikėjimu. Jie meilės...
Šį darbą sudaro 794 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Kiti darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!