Renesansas (atgimimas)

Renesansas – Italijoje prasidėjusi XIV – XVI a. Europos meno epocha, pasižyminti “visų menų atgimimu, antikos dvasia”. Renesansas labiau reiškėsi ne kaip apibrėžtas stilius, o kaip gyvenimo būdas. Atsižadėjus griežtų viduramžių nuostatų ir saitų, dideli pokyčiai susiję ir su ekonominėmis, ir su visuomeninėmis sąlygomis: prekyba su Rytų šalimis, pramonės atsiradimas, bankų sistemos plėtra leido Italojos miestuose sukaupto milžiniškus turtus. Atsigręžus į klasikinę antiką, atgimsta tikėjimas žmogumi, jo proto jėga, kūrybinėmis galiomis, atgimsta ir susidomėjimas viskuo, kas žemiška. Atskirų miestų garbės suvokimas, jų varžymasis tarpusavyje, pastangos išlaikyti didžiuosius meninikus, noras, kad jie gražintų pastatus ir sukurtu ilgus amžius garsėjančius kūrinius, labai skatino menininkus stengtis pranokti vieniems kitus. Šiaurės kraštuose, kur miestai nebuvo tokie nepriklausomi ir nesiekė garbės, paskata buvo daug silpnesnė. Atėjo didžiųjų atradimų metas – Italijos dailininkai norėdami ištirti perspektyvos dėsnius, pasitelkė matematiką, norėdami perprasti žmogaus kūno sandarą – anatomiją. Tai išplėtė meninkų akiratį.
1. Ankstyvasis Renesansas (XV a.). Svarbiausias jo kultūros ir meno centras buvo Florencija.
2. Brandusis Renesansas (XVI a.). Meno centras persikėlė į Romą. Svarbus vaidmuo šiuo laikotarpiu teko ir Venecijai. XVI a. pradžia, vadinamasis Činkvečentas (Cingvecento), yra reikšmingiausias Italijos meno periodas, vienas didingiausių visos meno istorijos laikotarpių. Tai Leonardo Da Vinčio ir Mikelandželo, Rafaelio ir Ticiano, o šiaurėje Diurerio, Holbeino ir daugelio kitų meistrų menas.
Architektūra pasikeitė iš esmės. Nors to meto architektai gaudavo vis daugiau užsakymų statyti visuomeninius pastatus, didžiausi laimėjimai vis dar susiję su bažnytinių pastatų statyba. Jų architejtūroje ir dekore atsisakoma viskuo, kas primena gotiką.
Jaunas Florencijos dailininkas ir architektas Filipas Bruneleskis (1377 – 1446) buvo Renesabso architektūros pradininkas. Jo tikslas – sukurti naiją statybos stilių, kuriame iš laisvai pavartotų antikinės archietktūros formų gimtų nauja harmonija ir grožis. Beveik 500 metų architektai Europoje ir Amerikoje sekė jo pavyzdžiu. Bažnyčių statyboje F. Bruneleskis atgaivino antikinių statinių formas – kolonas, frontonus, karnizus.
Florencijos architektas Leonė Batista Albertas (1404 – 1472)...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!