Š. Bodleras: "Paryžiaus splinas", "Svetimšalis", "Minios", "Laumių dovanos", "Vienatvė", "Svaiginkitės", "Šaudykla ir kapinės"

Šarlis Bodleras (1821 – 1867m.) mus tarytum užburia savo minčių originalumu, drąsa, pastabiu žvilgsniu į nepoetiškus dalykus, suteikiant jiems nepakartojamo žavesio. Rašydamas apie artimą to meto Paryžiaus gyvenimą, teigė dvasinių vertybių pirmumą, jausmų vertę, nes, pasak autoriaus, “aš jaučiu savo širdį ir pažįstu žmones”.
Š. Bodleras kreipiasi į skaitytoją ir siūlo pažvelgti į Paryžiaus panoramą, kurioje tokia ryški žmonių laisvės ir prievartos įtampa – idealo, įsivaizduojamo pasaulio ir tikrovės neatitikimas. Žmones pavergęs “pats šlykščiausias, vienatvėje klaikiai tylįs, pats pikčiausias – nuobodulys”. Tačiau poetas tiki ir viliasi, jog žmogaus siela prisikels.
1857 metais išėjo garsioji eilėraščių knyga “Piktybės gėlės”. Tais pačiais metais autorius paskelbė eilėraščius proza. Rinkinys, pavadintas “Paryžiaus splinas”, buvo išleistas jau po Š. Bodlero mirties.
Splinas – žodis, kilęs iš anglų kalbos. Tai niūrios nuotaikos, nusivylimo melancholijos apibūdinimas (tiesioginė reikšmė – blužnis, blužnies susirgimas).
Rinkinį sudaro 50 eilėraščių, parašytų proza. Visus juos sieja tos pačios temos: protestas prieš moralinę ir intelektualinę degradaciją, nuobodulio ir dvasinio sąstingio pasmerkimas. Poetas tarsi auka ir budelis, smerkiantis ir kenčiantis. Laikas – Liepos monarchijos, Antrosios respublikos ir Antrosios imperijos Paryžius.
Stilius literatūrinis, vyrauja ne šnekamoji žmonių kalba. Jaučiama ironija, paradoksas, noras stebinti miesčionis. Žodžiams dažnai suteikiama kita reikšmė, negu įprasta.
“Svetimšalis”
Dialogo forma parašytame nedidelės apimties kūrinį kalbama apie vertybes, kurios svarbios eilėraščio žmogui. Klausimų ir atsakymų sandara padeda tai išaiškinti. Pavadinime nurodomas veikėjo santykis su kalbančiuoju ir apibūdinama erdvė, iš kurios jis atvyko (svetima šalis). Erdvė plati, neapibrėžta, abstraktus ir laikas. Kalbama apie meilę, iškeliamos šios pagrindinės vertybės, be kurių gyventi neįmanoma. Tai šeima, draugai, tėvynė. Kalbantysis žmogų suvokia kaip bendruomenės dalį, siekiantį ne materialinių, o dvasinių vertybių. Svetimšalis vadinamas “mįslingu”, o grožis apibūdinamas šiais epitetais: “dieviškas ir nemirtingas”. Tai atskleidžia opoziciją – svetimšalis įvertina grožio amžinumą ir išreiškia nusivylimą tuo, kas jo regėta. Pašnekovas nekenčia turto, nusivylęs gyvenimu ir, kaip visi romantikai, ieško idealo, ilgisi to, kas tobula ir...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!