Ar vienatvė svarbi žmogui? (J. Kunčinas, V. Mačernis)

Vokiečių filosofas Artūras Šopenhaueris yra pasakęs: „Kas nemėgsta vienatvės, tas nemėgsta ir laisvės, nes tik būdamas vienas žmogus yra laisvas." Gyvenime dažnai pasitaiko akimirkų, kai žmogus lieka vienas. XXI amžiuje ši problema yra itin aktuali, nes technologijos sudaro idealias sąlygas socialinei izoliacijai. Tačiau kaip vienatvė paveikia individą? Žmonės, likę vieni, gali skirtingai reaguoti: kai kurie vertina tokius momentus - atsiriboja nuo kasdienybės, analizuoja savo jausmus, susikaupia, o kiti - negali jų iškęsti. Jie jaučiasi vieniši, palikti gyvenimo šalikelėje. Tačiau manau, kad tokia būsena padeda žmogui suprasti, kad būti vienam nereiškia būti vienišam. Todėl vienatvė padeda žmogui įsigilinti į save ir susitaikyti su savo jausmais.
Tik būdamas vienas žmogus gali bandyti ieškoti atsakymų į būties prasmės klausimus. Atsiribojęs nuo kitų, tyloje žmogus gali susikaupti ir sukoncentruoti dėmesį į savo mintis bei jausmus. Tačiau tai taip pat skatina ir pesimistiškas mintis, jog žmogui nelemta atrasti būties slėpinių. Tokia problema iškeliama XX amžiaus I pusės poeto Vytauto Mačernio, pagarsėjusio intelektualia, vidinės egzistencijos nerimą išreiškenčia kūryba, eilėraščių cikle „Metų sonetai”. Poeto kūryboje vyrauja ne asmeniniai išgyvenimai, o dvasiniai apmąstymai. Jis pavaizdavo XX amžiaus pradžios žmogaus padėtį - vienatvę, nežinomybės baimę, bet taip pat ir norą pažinti. „Metų sonetų” lyrinis subjektas, būdamas vienas, išgyvena egzistencinį nerimą, jaučia artėjančią mirtį ir nugyvento laiko beprasmybę. Septintajame sonete „Vidunaktį dažnai” eilėraščio žmogus, pabudęs vidurnaktį, tyloje pajunta nerimą: „Ir aš nebežinau, / Kas daros su manim”. Ši būsena skatina jį susimąstyti apie gyvenimą ir mirtį. Lyrinis subjektas supranta, kad niekas kitas, tik jis pats, gali atsakyti į jam rūpimus klausimus: „Kodėl kas nors yra? Kodėl aš pats esu”. Tokia jo išvada parodo, kad vienatvėje žmogus gali suvokti savo, kaip „visatos slėpinio” kompleksiškumą. Tai jį skatina ieškoti gyvenimo prasmės ir nepasiduoti. Faustiškoji gyvenimo samprata taip pat atsispindi ir sonete „Einu, bet nežinau, į kur nueisiu”. Kūrinyje išryškinama egzistencinė vienatvės būsena -...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!