Rytų Pabaltijo šalių tarptautinė padėtis 1918-1922 metais

1918 metais lapkričio mėnesį baigėsi Pirmasis pasaulinis karas, pats kruviniausias ligtolinėje žmonijos istorijoje. Laimėjusių šalių gyventojai džiaugėsi pergale ir reikalavo užkirsti kelią naujai negandai. Kokia bus pasaulio tvarka po karo, turėjo nutarti Taikos konferencija prasidėjusi Paryžiuje 1919 m . sausio 18 d. Joje dalyvavo atstovai iš 32 valstybių., kariavusių su Vokietija bei jos sąjungininkėmis ar tik paskelbusių joms karą. Baltijos šalys po karo turėjo didelių ambicijų bei norų atgauti nepriklausomybę. Tai žinoma nebuvo paprasta pasiekti žinant padėtį tarp karą laimėjusių valstybių, kurių požiūris į Lietuvą, Latviją bei Estiją skyrėsi.
Visgi po I- ojo pasaulinio karo Europos žemėlapis pasikeitė - valstybių skaičius padidėjo. Naujų valstybių atsiradimas davė europai naują politinį veidą. Žinoma valstybių susikūrimas, ar nepriklausomybės atgavimas buvo didelis žingsnis tų šalių istorijai, tačiau pačiam Europos žemynui tai labiau turėjo neigiamą aspektą. Pirmasis pasaulinis karas turėjo rimtų padarinių Europai. Visų pirma tai didžiulės žmonių aukos, kare žuvo apie dešimt milijonų gyventojų, dar dvigubai daugiau sužeista. Įvyko reikšmingi ekonomoniai pokyčiai. Europa iš karo išėjo labai nusilpusi. Prie žmonių aukų prisidėjo didžiuliai materialiniai nuostoliai, kurių dysis siekė šimtus milijardų frankų. Baltijos valstybės nebuvo tiesioginės karo dalyvės, jomis buvo tarsi naudojamasi, tačiau ir jose buvo patirti didžiuliai nuostoliai. Žmonių trėmimai bei sunki finansinė būklė buvo prastas faktorius besikuriančioms nepriklausomoms valstybėms.
Iš trijų Baltijos valstybių 1918 metais pirmieji nepriklausomybę paskelbė Lietuviai, sekantys buvo Estai ir galiausiai Latviai. Tikroji nepriklausomybė neatėjo iškart. Teko dėl jos pakovoti ir pasistengti įrodyti, kad esame verti būti nuo niekieno nepriklausomi. Ypač to nenorėjo pripažinti rusai, lenkai.
Tarpukario laikotarpis visoje Europoje buvo gana sudėtingas valstybių tarpusavio santykių atžvilgiu. Vyravo įvairios nuotaikos : nepasitenkinimas Taikos konferencijos nutarimais, naujų valstybių siekis būti pripažintomis. Didžiosios europos valstybės neteko dominuojančio vaidmens ekonomikos srityje. Žinant tolimesnę istorijos tąsą po Pirmojo pasaulinio karo ir kokie buvo svarbūs valstybių tarpusavio santykiai, norėtųsi bent iš dalies peržvelgti Baltijos šalis. Šiuo referatu bandysiu...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!