Rytų Aukštaitija

Marijampolė
2005
ĮVADAS
Lietuva nuo seno skirstoma į dvi geografines, istorines ir etnografines vienos valstybės dalis – rytinė dalis iki Nevėžio vadinama Aukštaityja, vakarinė dalis iki Baltijos jūros – Žemaitija. Abi Lietuvos dalys skiriasi etnografinių rajonų materialinės ir dvasinės kultūros, istoriniais, taip pat ir geografiniais ypatumais.
1996 metais šalyje įvestas naujas administracinis suskirstymas. Vietoj buvusių 44 administracinių rajonų šalis suskirstyta į 10 apskričių. Buvę administraciniai rajonai sudaro apskričių žemesnę administacinę grandį ir vadinami rajonų savivaldybėmis.
Geografinių, istorinių ir etnografinių dalių ribos sąlygiškai vedamos apskričių ribomis.
Lietuvos geografinės, istorinės ir etnografinės dalys
1. KAS SUDARO REGIONĄ ?
Rytų Aukštaitiją sudaro Vilniaus ir Utenos apskritys. Šiose apskrityse yra daug miestų. Didesni iš jų yra: Zarasai, Anykščiai, Visaginas, Ignalina, Ukmergė, Molėtai, Švenčionėliai, Švenčionys, Širvintos, Pabradė, Elektrėnai, Vievis, Nemenčinė, Trakai, Šalčininkai. Šio krašto vaidmuo svarbus, kad čia įsikūrusi Lietuvos sostinė Vilnius. Rytų Aukštaitija geležinkeliais ir keliais susisiekia su kaimynine Gudija, Rusija, Latvija ir Lenkija.
2. REGIONO GAMTA
Šventoji - didžiausia rajono upė, kurią iki Paščio ežero maitina net 1436 km² baseinas. Išplaukusi iš Paščio, upė kilpinėja Utenos raj. žeme pietvakarių link apie 30 km ir pasiekia Anykščių rajono ribą, kai iki žiočių lieka dar 140 km. Ši Šventosios vidurupio atkarpa yra bene vingiuočiausia, nes jos galus jungiančios tiesės ilgis yra tik 17 km. Upė srūva Aukštaičių aukštumos papėde, buvusio ledyno pakraščiu. Žemiau Paščio ežero jos slėnis jau ganėtinai ryškus, turi per potvynius užliejamą salpą ir dvi terasas. Pakrantėse yra Likančių, Ilčiukų, Degėsių, Kaniūkų, Šeimyniškių, Joniškių, Vėželių kaimai ir Užpalių miestelis. Paskutiniuosius kilometrus Utenos žemėje Šventąją iš kairės lydi Vyžuonų miškas. Upės krantus jungia du gelžbetonio tiltai: vienas Užpaliuose, o antrasis - Kunigiškių - Utenos ir Anykščių raj. sandūroje. Utenos raj. ribose upės vaga krinta 15,7 m, taigi vidutinis nuolydis yra 0,052%. Smagiausiai Šventoji teka Ilčiukų-Užpalių ruože (nuolydis siekia 0,066%). Todėl būtent čia buvo pastatyti net trys vandens malūnai: Ilčiukų (sugriautas), Degėsių (statytas 1922 m.,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!