Rusijos revoliucija

Įvadas.
Rusijos revoliucija - Rusijoje dviem etapais vykusi revoliucija. Pirmajame etape (Vasario Revoliucija) buvo nuversta carinė valdžia ir įvesta liberali respublika. Antrajame etape (Spalio revoliucija) į valdžią atėjo Lenino vadovaujami bolševikai.
Vasario revoliucijos metu buvo nuversta caro valdžia, kurią susilpnino ilgas Pirmasis pasaulinis karas. 1917 m. kovo mėnesį (pagal Julijaus kalendorių tai buvo vasaris) prasidėjo darbininkų streikai ir kareivių maištai, buvo pradėtos kurti Tarybos. Kovo 15 d. (kovo 2 d. pagal Julijaus kalendorių) imperatorius Nikolajus II-asis atsisakė sosto ir valdžią perdavė laikinajai vyriausybei, vadovaujamai kunigaikščio Lvovo.
1917 m. vasario revoliucija užbaigė carų valdymą Rusijoje, tačiau neišsprendė jokių esminių socialinių ir politinių problemų. Svarbiausias tuo metu buvo karo klausimas. Nuo 1914 m. Rusija viena iš pagrindinių Pirmojo pasaulinio karo dalyvių. Šis "modernus" karas, reikalavęs aukšto pramoninio išsivystymo agrarinei Rusijai buvo per sunkus ir lėmė esančių socialinių problemų užaštrėjimą.
Po vasario revoliucijos Rusijoje valdė tiek parlamentas (Dūma) su pereinamąja Kerenskio vyriausybe, tiek darbininkų ir kareivių tarybos su savo Vykdomaisiais komitetais. Dėl nuolatinės konstitucijos turėjo nuspręsti Steigiamasis Susirinkimas, kuris (pagal pirmuosius planus) turėjo susirinkti lapkričio 25 d. Dėl to Laikinoji Kerenskio Vyriausybė negalėjo pradėti taikos derybų su Vokietija ir jos sąjungininkėmis.
1. Rusijos caro bandymai pertvarkyti Rusiją iš patvaldinės į konstitucinę nepasiteisino – caro rūmuose ir vyriausybėje didėjo įvairių avantiūristų (ypač G. Rasputino) įtaka.
2. Užsitęsęs karas, pralaimėjimai frontuose, ekonominė suirutė didino įvairių gyventojų sluoksnių nepasitenkinimą: streikavo darbininkai, valstiečiai bruzdėjo dėl Stolypino žemės reformos vykdymo, fronte prasidėjo kareivių broliavimasis, bruzdėjo imperijos pakraščiai (Vidurinės Azijos, Kazachstano, Altajaus ir Šiaurės Kaukazo tautos).
3. 1916 m. pagilėjo vyriausybės krizė: nuolat keitėsi ministrai ir vyriausybės vadovai (caras juos keisdavo vis didesniais reakcionieriais); vyko nuolatinė kova tarp caro ir Dūmos (pastaroji perėjo į aiškią opoziciją patvaldystei); liberalieji sluoksniai bandė įvykdyti rūmų perversmą (t.y. priversti carą atsisakyti sosto sūnaus Aleksejaus naudai).
4. Karo metais labai išaugo stambiųjų Rusijos verslininkų ekonominė ir politinė reikšmė, tačiau valdžios neveiklumas trukdė...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!