Rusai Lietuvoje

Rusų istorija Lietuvoje prasideda Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, gausiai apgyvendintos Rytų slavų bei turėjusios turtingas "rusų" žodinės kūrybos tradicijas, laikais. Šiose tradicijose glūdi XVIII-XIX a. susiformavusios baltarusių, ukrainiečių ir iš dalies naujosios rusų literatūros ištakos. Vienas seniausių Vilniaus kvartalų tradiciškai vadinosi "rusų miestas" (civitas ruthenica). Čia nuo XIV a. buvo statomos stačiatikių šventyklos.
Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje savo veiklą tęsė maskvietis spaudos pradininkas Ivanas Fiodorovas ir jo bendražygis Petras Mstislavecas. Čia pabėgo Andrejus Kurbskis, valstybės veikėjas ir publicistas. Bažnytinė reforma XVII a. Rusijoje sukėlė "senojo tikėjimo" šalininkų migraciją.
Inkorporavus Lietuvą į Rusijos imperiją, Jekaterina II dovanodavo čia dvarus savo favoritams. Miestuose atsirado gerokas rusų tarpsluoksnis, kurį sudarė kariškiai, valdininkai ir jų šeimų nariai. Įsigalėjo įprastos Rusijoje miestų profesionalios kultūros formos - literatūra, teatras, autorinė muzika, vaizduojamieji menai.
Meletijaus Smotrickio (1577-1633) Slavų gramatika. Vievis, 1619.
Pirmojo pasaulinio karo metu dalis rusų pasitraukė iš Lietuvos. Susikūrus nepriklausomai Lietuvai su laikinąja sostine Kaune bei Lenkijai su Vilniaus kraštu į buvusias Vilniaus ir Kauno gubernijas grįžo gimę šiuose kraštuose, atvyko pabėgėliai ir emigrantai iš Rusijos. Tačiau Lietuvos rusus perskyrė demarkacinė linija tarp Lietuvos ir Lenkijos. Vilniuje ir Kaune veikė rusų gimnazijos ir organizacijos, buvo leidžiami rusiški laikraščiai. Svarbų vaidmenį kultūros gyvenime vaidino pedagogas, Kauno rusų gimnazijos direktorius, mokymo priemonių autorius Aleksandras Tyminskis (1884-1959), dailininkas Mstislavas Dobužinskis (1889-1895 m. mokėsi 2-oje Vilniaus gimnazijoje), filosofai Vosylius Sezemanas ir Levas Karsavinas, istorikas Ivanas Lappo, architektas Vladimiras Dubeneckis (1888-1932). Daugelis rusų kultūros veikėjų, mokytojai, dvasininkai, rusų organizacijų aktyvistai buvo sovietų valdžios represuoti 1939-1941 m. ir pokario metais. Po Antrojo pasaulinio karo rusų gyventojų Lietuvoje daugėjo (1959: 231 014, 1989: 344 455) pirmiausia atvykstant iš buvusios SSRS respublikų kvalifikuotiems specialistams. Šiandien rusų gyventojų Lietuvoje yra apie 308 tūkstančius; tai sudaro maždaug 8,7 nuošimčių visų Lietuvos gyventojų.
Absoliuti dauguma Lietuvoje gyvenančių rusų yra Lietuvos Respublikos piliečiai. Dėl socialinių pozicijų, interesų bei kilmės įvairumo Lietuvos rusainesudaro vieningos bendrovės....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!