Romantizmas. Vincas Kudirka

ROMANTIZMAS XIX a. pr. – XX a. pr.
Romantizmas Europoje – XIX a. pirmosios pusės meno ir filosofijos kryptis. Pavadinimas romantizmas susijęs su viduramžių riterine literatūra, parašyta romanų kalbomis, bei šios epochos lyrinės bei herojinės dainos žanru – romansu. Romantizmo menininkai nusigręžė nuo Antikos. Jie žavėjosi viduramžiais – šios epochos žmonių religingumu, tikėjimo stebuklais, mistiniais išgyvenimais, nesuvaržytu emocingumu.
Pozityvizmas – XIX ir XX a. filosofijos kryptis. Jos atstovai teigė, kad žinojimas, grįstas mokslo atradimais, yra vienintelis tikras ir patikimas. Mokslinio žinojimo šaltinis – patyrimas, kaupiamas stebint ir eksperimentuojant bei logiškai apmąstant rezultatus. Toks žinojimas skatina žmonijos pažangą. Pozityvizmo pradininkas – prancūzų filosofas – O. Komtas.
Lietuvoje pozityvizmas labiau reiškėsi ne teoriškai – filosofijos darbais, o praktiškai ir netiesiogiai – publicistika ir grožine literatūra, domėjimusi teatru. Lietuvoje pozityvistai daugiau dėmesio skyrė praktinei veiklai – siekė kurti tautinę kultūrą, literatūrą, teatrą. Pozityvistiniais veikalais domėjosi ne tik V. Kudirka, „Varpo“ steigėjas, leidėjas ir redaktorius, bet ir J. Basanavičius, M. Biržiška, J. Tumas-Vaižgantas, G. Petkevičaitė-Bitė ir kt. žymūs lietuvių inteligentai kūrėjai.
Vincas Kudirka – vienas tautinio sąjūdžio vadų, siekusių diegti lietuvių sąmonėje europietiškojo demokratizmo principus, poetas, prozininkas, vertėjas, kritikas. Jis – žymiausias XIX a. pabaigos lietuvių publicistas, „Varpo“ steigėjas, leidėjas, formavęs pozityvistinę lietuvių literatūros kryptį. Būtent V. Kudirka sukūrė eilėraštį „Tautiška giesmė“, tapusį Lietuvos Respublikos himnu. Tai asmenybė, kuri lietuvių kultūrą kūrė ne vien darbais, bet ir pačiu gyvenimu.
V. Kudirka žavėjosi pozityvizmu
V. Kudirka rašė romantizmo laikotarpiu, bet jo kūrybą labiau veikė pozityvizmo idėjos. Daugelyje eilėraščių išsakomi pozityvistų idealai.
Pozityvistai akcentavo mokslo, žinių svarbą, ypač vertino konkretų darbą visuomenės labui. V. Kudirka sako, kad gražu, kai tėvynei aukojamas žodis, bet gražiausia, kada „širdims ir žodžiams darbai atsako“. Poetas nurodo dvasinio tobulėjimo programą: žodis – jausmas – darbas.
Biografija
V. Kudirka gimė 1858 m. Paežerių kaime. Tėvai – pasiturintys ūkininkai. Iš tėvo jis paveldėjo atkaklumą, o iš motinos – meninius gabumus. Būsimasis tautos...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!