Romantizmas (skaidrės)

Romantizmas
Romantizmas – XVIII a. pab.–XIX a. I pusės Europos meno, filosofijos ir literatūros kryptis.Tautinio atgimimo epocha. Romantizmo laikotarpiu svarbiausios vertybės buvo stiprios emocijos, vaizduotė, laisvė. Romantizmo menininkai žavėjosi Viduramžiais- šios epochos žmonių religingumu, tikėjimu stebuklais, mistiniais išgyvenimais. Ši kultūros srovė buvo reakcija į Apšvietos racionalizmą ir materializmą, todėl ypač pabrėžė individualumą, subjektyvumą.
Romantizmo idėjos
*Atsirado nauja žmogaus samprata. Svarbi asmenybė, psichologinis pasaulis, žmogaus dvasinė gelmė. *Gilinamasi į emocijas.
*Menininkas išaukštinamas dėl gebėjimo išreikšti savo vidinį gyvenimą.
*Originalumo idėja. *Žmogus, kuris yra kūrybiškas, geba mąstyti ir yra originalus –vertingas.
*Atkreipiamas dėmesys į vienišumą ir svetimumą.
Svarbi tauta. Romantikams tautos dvasia- tai papročiai, kalba, kūryba.
Kraštovaizdis romantikų kūryboje yra pasaulio visumos dalis, žmogaus vidinio pasaulio metafora, sakralumo apraiškos vieta. Gamtos vaizdavimas dažnai siejamas su religiniu išgyvenimu, atsispindi dieviškasis pradas. Ryškus idealo ir tikrovės konfliktas. Ypatingas susidomėjimas liaudies kultūra, tautine ir etine kilme bei viduramžiais, potraukis egzotikai, keistenybėms, paslaptims. Taip pat Romantizmas yra slaptų draugijų klestėjimo laikotarpis.
Franciskas Goja - ,,Saturnas, ryjantis savo vaiką“
C. D. Friedrich. Kreidinės uolos Rügene
Romantizmo dailėje atkreiptas dėmesys į didingą ir paslaptingą gamtą – kalnus, jūras, neįžengiamus miškus (išpopuliarėjo peizažo žanras), gamtos reiškiniai priešinti menkoms žmogaus galioms.
Spaudos draudimo laikotarpis Lietuvoje
Romantizmas Lietuvoje susijęs su XIX a. – 1831 m. ir 1863 m. – sukilimais, nacionalinio išsivadavimo kova. Lietuvių spaudos draudimas – po 1863–1864 m. sukilimo Rusijos imperijos valdžios įvestas draudimas europinės imperijos dalies gubernijose spausdinti, įvežti ir platinti lietuviškus (įskaitant ir latvių katalikų) leidinius lotyniškomis raidėmis. Draudimas galiojo iki 1904 m.
Pasipriešinimas spaudos draudimui
• Steigė slaptas lietuviškas mokyklas;
• Išleisti laikraščiai „Aušra” ir „Varpas”
• knygnešystė
Žemaitė
Julija Beniuševičiūtė-Žymantienė
Žemaite buvo aktyvi, niekada nenuilstanti, mėgo bendrauti, linksmintis. Pagrindiniai jos asmenybės bruožai: labai stipri prigimtis, valingas, negandoms nepasiduodantis būdas, šviesos ir tiesos troškimas. Žemaitės kūryboje vyrauja epiškas, objektyvizuotas, su ironijos, komizmo elementais pasakojimas, vaizduojama kasdienė, gerai pažįstama pobaudžiavinio Lietuvos kaimo buitis, materialiniai ir etiniai valstiečių santykiai, darbai, daug vietos skiriama moterų padėčiai. Veikėjų jausmai, išgyvenimai...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!