Klasicizmas (skaidrės)

• a) antikinės Graikijos ir Romos estetikos, retorikos principų laikymasis literatūroje ir mene; b) meno stilius, reiškęsis XVII–XVIII a. literatūroje, XVII–XIX a. vaizduojamajame mene, XVIII–XIX a. pr. muzikoje.
Klasicizmo gimtine laikoma XVI a. pabaigos Italija.
• Labiausiai jis išplito XVII a. Prancūzijoje. Klasicizmo pabaiga susijusi su Romantizmo estetinių kriterijų įsigalėjimu. Klasicizmo literatūros teorija rėmėsi antikine retorika (Aristotelis) ir savo meto racionalistine filosofija, kuri suformulavo protu pažinios gamtos ir pasaulio principus, teigė loginio mąstymo prioritetą (Renė Dekartas (Descartes).
• Mėgstamiausias Dekarto posakis: „Mąstau, vadinasi, esu“ (lot. Cogito Ergo Sum).
• Žmogaus paskirtis – protinga veikla.
• Poezija yra filosofiškesnė ir rimtesnė už istoriją: poezija daugiau kalba apskritai, o istorija konkrečiai.
• Į didelį talentą visuomet įmaišyta beprotybės.
• Niekas taip neišsekina žmogaus, kaip ilgas nieko neveikimas. Aristotelis
Klasicizmas
• Klasicizmo meno principas buvo dviejų svarbiausių ir amžinųjų vertybių – grožio ir tiesos – dermė. Kadangi pasaulis buvo suvokiamas kaip valdomas pusiausvyros ir harmonijos dėsnių, tai ir menas turėjo būti šios sąveikos pažinimo priemonė, pagrįsta ne fantazija ir išmone, bet tikrovės atspindėjimu. Tikrovės vaizdavimas turėjo būti tam tikrų jos dėsnių, lemiančių grožį, išryškinimas; meno išraiškos priemonės – pavaldžios protui.
Klasicizmas
• Klasicizmo menininkai savo meno sampratos idealą matė antikiniuose meno kūriniuose, todėl propagavo sekimą jų estetinėmis normomis, remiantis jomis formulavo savo literatūros kūrinio turinio ir formos taisykles. Viena pagrindinių taisyklių reikalavo laikytis stiliaus tinkamumo teorijos: aukštasis stilius naudojamas odėje, epe, tragedijoje, vidurinysis – elegijoje, poemoje, dialoge, žemasis – satyroje ir komedijoje. Klasicizmo stiliaus teorija reikalavo laikytis saiko, harmonijos, padorumo, įprastumo, įtikinamumo normų.
Klasicizmas
• Neigiamai buvo vertinamas stilių ir žanrų maišymas. Egzistavo žanrų hierarchija: lyrikoje aukščiausią vietą užėmė odė ir himnas, epikoje – epas ir aprašomoji poema, dramaturgijoje – tragedija. Pastarojoje reikalauta laikytis trijų vienùmų – veiksmo, laiko ir vietos – principo. Žymiausias klasicizmo teorinių principų apibendrintojas – Nikola Bualo (Boileau, Poezijos menas1674, liet. 1981).
Boileau Poezijos menas
Yra rašytojų - tarp mūsų yra daug jų, -
Kad...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!