Romano "Altorių šešėly" atpasakojimas

Liudo Vasario vidinio konflikto raida. Kūrinio pavadinimas nurodo pagrindinę siužeto kryptį: visose trijose dalyse LV gyvenimas rutuliojasi „Altorių šešėly“. Romano laikas trunka aštuoniolika metų – nuo LV įstojimo į seminariją iki prašymo leisti palikti kunigų luomą. Visus tuos metus LV sprendžia pagrindinį sielos konfliktą: kaip suderinti kunigo ir poeto kelią. Kunigo gyvenimo būdas, mąstysena, įpročiai jam, poetinės prigimties žmogui, yra svetimi. Prisitaikyti – vadinasi, išsižadėti savęs. Tačiau LV ne romantizmo laikų maištininkas, kuris stoja prieš visus, kad galėtų eiti pasirinktu keliu. Savo svyravimais, poelgių analize, nuolatinėmis abejonėmis jis labiau primena neryžtingąjį V. Šekspyro dramos „Hamletas“ princą, pasirinkusį vienatvės ir individualaus protesto kelią. LV negali prisitaikyti prie luomo, bet negali ir aktyviai priešintis, nes pats nėra tikras dėl savo pašaukimo, jį stipriai veikia socialinė aplinka. Todėl jam lieka vienas kelias – grimzti į save, tyliai maištauti ir kentėti. V.M.-P. pirmasis lietuvių literatūroje pavaizdavo tokią dramatišką asmenybę.
Į seminariją V. įstojo skatinamas pamaldžių tėvų, Maironio idealų dirbti Lietuvai, turėdamas viltį sustiprinti savo tikėjimą. Skaudų nerimą LV kelia jo dvasios šaltumas tikėjimui, jis stengiasi tą šaltumą įveikti prisimindamas savo motinos nuoširdžią religinę ekstazę. Seminarijos buitis ir kasdienybė pakerta LV iliuzijas, sukelia ne vieną vidinį konfliktą. Gana greit žlunga ir iliuzija sustiprinti savo religinį jausmą. LV pradeda suprasti, kad dvasininko gyvenimas „niekad nesutaps su intymiu jo širdies ir proto gyvenimu“. LV prigimtis priešinasi slogiai seminarijos kasdienybei, bet tas priešinimasis neprasiveržia į viešumą. Jo būdas drovus, uždaras. Bet uždarumą jis brangina,qa cc lyg saugotų savy kažką vertinga, kitiems nesuvokiama. Uždarumas auga jame į nuo išorės nepriklausomą vidinį dvasios gyvenimą. Pirmosios LV kelionės iš seminarijos namo, atostogų, aprašymas priklauso prie pačių gražiausių romano vietų. Vasaris jaučiasi, tarsi iš tamsos eitų į šviesą. Jis nepastebi atskirų detalių, o jaučia „pačią Gamtą, pačią jos visumą, besireiškiančią ir miškais, ir ežerais, ir kalvomis, ir saulės spinduliais, ir žiogelių čirškėjimus, ir...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!