Vinco Mykolaičio-Putino romano „Altorių šešėly“ ištraukos interpretacija

Vicas Mykolaiti-Putinas gyveno XIX-XX amžiuje, kai Lietuvoje vyko didžiulės permainos, neramumai ir kovos už lietuvybę. Nepaisant to, Putinas sugebėjo sukurti patį pirmąjį psichologinį romaną „Altorių šešėly“. Autorius ryžosi pažvelgti į žmogaus jausmus, vidinius išgyvenimus, jo sielą. Tiesa, prieš pasirodant garsiajam V. Mykolaičio-Putino romanui „Altorių šešėly“, J. Biliūnas buvo pradėjęs kurti psichologines noveles. Tačiau Putinas rašydamas romaną labiau rėmėsi savo išgyvenimais, jausmais. Ir nors pats autorius neigia, jo parašytas kūrinys tarsi veidrodis (ar bent jo šukė) atspindi jo gyvenimą.
Duotoji ištrauka yra iš minėtojo V. Mykolaičio-Putino romano „Altorių šešėly“. Šis kūrinys ne tik leidžia pažvelgti giliau į žmogaus sielos gelmes, bet ir brėžia ryškią liniją tarp žmogaus „noriu“ ir „reikia“. Čia vyrauja vidinių procesų ir dvasios pasaulio analizė. Ši ištrauka – viena ryškiausių kūrinio vietų, nes joje susikerta vidiniai pagrindinio veikėjo Liudo Vasario prieštaravimai. Būtent šioje romano atkarpoje Liudas ima gėdytis kunigo sutanos ir blaškosi tarp savo troškimų bei pareigos jausmo.
Ištrauką galima suskirstyti į tris kompozicines dalis. Kiekviena dalis viena nuo kitos skiriasi ne tik erdve, bet ir laiku. Pirmojoje kompozicinėje dalyje akcentuojamas keturių dienų laikotarpis, kurį trys draugai seminaristai – Kasaitis, Joneleaitis ir Vasaris – pirmąkart praleido Vilniuje. Autorius mini, kad jaunuoliai laiką praleido puikiai, tačiau galime įžvelgti ir nedidelę priešpriešą autoriaus kuriamam nuostabių įspūdžių įvaizdžiui: “apžiūrėjo viską, kas jiems buvo įdomu ir buvo prieinama“. Taigi, mano manymu, kelionė nebuvo visavertė – juos varžė sutanos. Gal Kasaičiui ir Jonelaičiui tai nebuvo didelis nuostolis, bet tik ne Vasariui. Nepaisant to, matome kad jaunieji kunigai parsinešė daugybę įspūdžių ir nei vienam nebuvo lengva palikti Vilnių bei grįžti atgal į nejaukią, pilką seminarijos aplinką.
Antrojoje kompozicinėje dalyje įspūdžiai ir jaudulys atgyja vaikinų lūpose. Šioje atkarpoje autorius aprašo nuotaikingą ir nerūpestingą vaikinų pokalbį. Mano manymu, šis dialogas nėra beprasmis ir nors vaikinai kalba atsipalaidavę, tos kalbos Vasariui sukelia nemažai minčių. Juolab, kad pokalbyje kreipiamasi į jį....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!