Robertas Šumanas

Augustas Šumanas, dvasininko sūnus, gimęs 1773 metais, „garsiu miestiečiu‘ tapo be didelių pastangų. Ankstyvuoju savo gyvenimo laikotarpiu jis sunkiai grūmėsi su skurdu ir tėvų priešinimusi. Būdamas neturtingas, Augusto tėvas stengėsi kreipti sūnų saugios, patikimos karjeros linkme. Bet Augustą nenugalimai traukė poezija, ir jis net pasiuntė keletą savo pirmųjų bandymų knygų prekybininkui Heinzei, kad juos kritiškai įvertintu. Heinzei kūriniai nepadarė didelio įspūdžio, tačiau 1792 metais Augustas Šumanas, dabar jau bakalėjininko padejėjas Leipcige, tapo miesto universiteto humanitarinių mokslų studentu. Ten studijavo tol, kol baigėsi pinigai. Grįžęs į tėvų namus be skatiko kišenėje, ėmė rašyti romaną „Riterių scenos ir vienuoliu pasakojimai“. Nors Heinzė vėl nepasakė aiškios nuomonės apie romano literatūrinius privalumus, vis dėlto pasiūlė Augustui dirbti padėjėju savo knygyne Zeice.
Augustas priėmė pasiūlymą,; viskas gerai klojosi tol, kol jis neįsimylėjo Johanos Šnabel, savo buto šeimininko, municipalinio chirurgo, dukters. Jų santuokai artimieji labai nepritarė, todėl sužadėtuvės įvyko tik po to, kai Šumanas sutiko mesti prekybą knygomis, ir imtis pelningesnės bakalėjininko profesijos.
Turėdamas polinkį į literatūrą. Per aštuoniolika mėnesių Augustas išleido keletą knygų, įskaitant romanus bei komercinį vadovą „Prekybininko žinynas“, ir vargais negalais sukrapštė tūkstantį talerių knygynui įsigyti. Taigi 1799 metais Augustas vėl galėjo sugrįžti prie prekybos knygomis, atidaręs nuosavą knygyną Zeice. 1808 metais jis persikėlė į mažą Cvikau miestelį prie Muldės upės, kur drauge su vienu iš savo brolių sėkmingai prekiavo centrinėje miestelio aikštėje įsikūrusiame knygyne.
Retkarčiais nerimas ir įtampa sukeldavo grėsmę dvasinei Augusto pusiausvyrai, ir tuomet jis atsidurdavo prie nervinio išsekimo ribos. Ypač sunkiai kamavosi tais metais, kai gimė Robertas.
Robertas Šumanas, jauniausias iš penkių vaikų, augo jaukioje, respektabilioje viduriniosios klasės aplinkoje. Būdamas vaikas, jis, matyt, neparodė nepaprastų gabumų; apskritai mažojo Šumano gyvenimas namuose buvo ramus ir be rūpesčių. Galimas daiktas, kad Robertas, jauniausias iš penketo, buvo ganėtinai išpaikintas.
Kai Robertui sukako šešeri, jis buvo nusiųstas į vietinę parengiamąją mokyklą, vadovaujamą Dionerio. Iš tikrųjų berniukas jau buvo pradėjęs...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!