Rinkimų reikšmė Lietuvos Respublikos partinei sistemai

Dabartinio Rytų Europos elito pretenzijose (tame tarpe ir Lietuvos), kad jų atstovaujamos partijos yra šio šimtmečio pradžios konservatorių ar liberalų “atitikmens” tęsėjai, neatsižvelgiama. Lietuvoje politinių partijų mobilizavimo galios daugiausia remiasi ne tiek gyventojų daugumos parama, aktyviausiais partijos nariais ir t.t., kiek visuomenės sąmoningumo laipsniu, partijų susikurtu įvaizdžiu. Vienas iš neišvengiamų Rytų Europos, kaip ir Lietuvoje, paradoksų tas, kad šiose šalyse praktikuojama vadinama “naujoji politika”, atsižvelgdama į šių dienų hedonizmą ir, sąmoningai ar ne, naudojamas “kognityvusis mobilizavimo mechanizmas”, nepaisant to, jog nedalyvauja “senosios politikos” institucijos – tradicinės socialinės ir politinės organizacijos.
Dabar Lietuvoje susiduriama su faktu, kad rinkimai “visko neišsprendžia”. Rinkimų pabaiga pradeda formuoti dažnai neilgai teišsilaikančias koalicijas. Pastaruoju metu daugeliui Rytų Europos šalių vadovauja koalicinės vyriausybės.
Visi šie procesai teikia peno visuomenės skepticizmui ir atsargumui. Šia proga derėtų priminti, kad proporcinis atstovavimas, mišrios rinkimų sistemos sudaro prielaidas neišvengiamoms sudėtingoms parlamentinėms formoms bei vyriausybinėms koalicijoms, kur atsakomybė išsklinda ir susilpnėja. Iš tiesų, neatsitiktinai tokiose šalyse kaip Vengrija ir Lenkija vis labiau išryškėja anglosaksų tipo dvipartinės sistemos, o Estija imasi priemonių apriboti galimybes susiformuoti ikirinkiminėms koalicijoms. Naujoms demokratinėms Rytų Europos šalims mažoritarinė rinkimų sistema ir įstatymų viršenybė naudingesnė už proporcinio atstovavimo principą. Taigi, mano darbo tikslas yra konkrečiau detalizuoti Lietuvos rinkimų poziciją ir jos reikšmę Lietuvos partinei sistemai šiame “probleminiame” atstovaujamų institucijų rate. Mano darbo chronologinės ribos, t.y 1990 – 1997 m. rinkimų į parlamentą ir savivaldybių tarybas analizė reikšminga tuo, kad šiame laikotarpyje išryškėjo esminiai Lietuvos, kaip naujai atsikūrios valstybės, modernėjančios partinės sistemos ypatumai.
Partinės sistemos dinamiką tiksliausiai atspindi rinkimų į centrinės valdžios ir tik iš dalies - į vietinės valdžios organus rezultatai. Jie padeda nustatyti partinės sistemos poliarizacijos laipsnį, išskirti relevantines partijas, apibrėžti partijų elektoratą ir jo kintamumą.
Ypatingą įtaką partijų koegzistencijos formai daro rinkimų režimas. Jo poveikis ypač svarbus valstybės partijų skaičiui, dydžiui, partijų koalicijų susidarymui ir atstovavimui. Rinkimų sistema ne tik veikia...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!