Daugiau kaip šimtą metų Lietuva merdėjo Rusijos imperijos sudėtyje. Tuo laiku politinė Europos raida nužengė toli į priekį. Didžiulį šuolį, ypač po Didžiosios prancūzų revoliucijos, padarė ir plačiai paplito Anglijoje užgimęs parlamentizmas. Taigi po Pirmojo pasaulinio karo naujai susikūrusios (ir atsikūrusios) valstybės turėjo į ką pasižiūrėti ir kuo sekti. Parlamentinė demokratija čia visur buvo laikoma vos ne idealu ir mėginama diegti savo šalyje.
Ne išimtis buvo ir Lietuva: valstybės atkūrimo idėją lietuvių visuomenė siejo su parlamentinėmis institucijomis.
Lietuvos Respublikos sąsajas su Lietuvos Didžiąja Kunigaikštyste, be kita ko, liudijo žodžio ,,seimas” atgaivinimas. Tiesa, šis pavadinimas XX a. pradžioje buvo ne kartą vartotas daug platesne reikšme: pirmiausia seimais buvo vadinami kai kurie dideli Lietuvos visuomenės atstovų forumai, svarstę tolesnį Lietuvos likimą- Didysis Vilniaus Seimas (1905), Petrapilio Lietuvių Seimas (1917). Šių forumų nutarimuose žodis ,,seimas” reiškė atstovaujamąjį, parlamentinį valstybės organą. Antai pirmasis reikalavo Lietuvai autonomijos su visuotiniu, lygiu ir slaptu balsavimu išrinktu Seimu, o antrasis deklaravo lietuvių tautos teisę savo politinį likimą spręsti laisvai išrinktame Lietuvos Steigiamajame Seime.
1917m. rugsėjo 18-23 d. Lietuvių Vilniaus konferencija išreiškė pasiryžimą kurti nepriklausomą Lietuvos valstybę, kurios pamatus ir santykius su kitomis valstybėmis nustatytų konstituanta (šis žodis paimtas iš Didžiosios prancūzų revoliucijos leksikono ir reiškė steigiamąjį organą). Vilniaus konferencijos sudaryta Lietuvos Taryba, vėliau pasivadinusi Valstybės Taryba, nepaisydama dar labai neaiškios Lietuvos ateities 1918 m.vasario 16d. priėmė vadinamąjį Lietuvos Nepriklausomybės Aktą. Dokumentas nurodė, kad šios valstybės pamatus bei santykius su kitomis valstybėmis nustatys kiek galima greičiau sušauktas demokratiniu būdu visų Lietuvos gyventojų išrinktas Steigiamasis Seimas.
Šio akto priėmimo diena laikoma nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo diena.
Valstybės Taryba atliko pirminį atkuriamąjį valstybės darbą, padėjo Seimo konstitucinį pamatą.
Valstybės Tarybos 1918 ir 1919 metais priimtais Lietuvos Valstybės Laikinosios Konstitucijos Pamatiniais Dėsniais buvo pavesta visuotiniu, lygiu, tiesioginiu ir slaptu balsavimu išrinktam būsimajam Steigiamajam Seimui nustatyti valdymo formą bei priimti Konstituciją.
Taigi Steigiamojo Seimo sušaukimas nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo procese...
Šį darbą sudaro 1811 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!