Retorinės figūros

Šiame straipsnyje aptarta tik viena grupė retorinių figūrų, vartojamų teisininkų kalbose. Tai sintaksinės formos, turinčios perkeltinę reikšmę ir gramatiniu, ir leksiniu semantiniu lygmeniu, vadinamieji sintaksiniai (arba gramatiniai) tropai – retoriniai klausimai, sušukimai ir kreipiniai. Tradiciškai retorinis klausimas suprantamas kaip klausimas sau, kuriame slypi aiškus atsakymas, tačiau šiame straipsnyje aptarti dar ir „gudresni“ jo variantai, kai klausiama iš tiesų, o atsakymas nėra aiškus arba netgi visai priešingas negu klausytojai galėtų tikėtis. Esama ir sintaksinių tropų – retorinių sušukimų ir kreipinių, kurie skiriasi nuo tradiciškai suprantamų retorinio sušukimo ir kreipinio. Pavyzdžiui, kai retorinis sušukimas reiškiamas antifraze arba kai jo semantika gali būti aiški tik iš didesnio konteksto. Paprastai tai susiję su dviprasmybėmis, kai žodis ar frazė gali būti suprasti dviem reikšmėmis: teigiama ir neigiama. Aptariamas įdomesnis retorinio kreipinio variantas, kai jis nukreiptas ne į kalbamą dalyką, o į kalbančiojo santykį su esamais klausytojais ar pašnekovais. Tai gali būti gerų draugiškų santykių, malonaus nusiteikimo ženklas arba, atvirkščiai, provokuojanti konfliktinių santykių raiška, kai yra aiškus vidinis supriešinimas tarp mandagaus įprasto kreipimosi į adresatą ir tikro požiūrio į jį.
REIKŠMINIAI ŽODŽIAI: retorinės figūros, retorinis klausimas, retorinis sušukimas, retorinis kreipinys, interrogacija, gramatiniai (arba sintaksiniai) tropai, ironija, antifrazė, saviironija, subjekcija, persvazija.
Retorinis klausimas, retorinis sušukimas ir retorinis kreipinys – vienos svarbiausių retorinių figūrų. Jų išskirtinumą rodo tai, kad iš žinomų daugybės retorinių figūrų1 naujausiuose lietuvių stilistikos ir sintaksės tyrinėjimuose2 tik šios trys yra išlaikiusios retorinių figūrų statusą. Stilistas K. Župerka pateikia tradicinę šių trijų figūrų sampratą: retoriniu klausimu paprastai vadinamas klausiamojo sakinio formos tvirtinimas arba neigimas, retoriniu sušukimu – emocingas šaukiamasis sakinys, o retoriniu kreipiniu – kreipimasis į čia nesantį ar mirusį asmenį, į negyvą daiktą, abstrakčią sąvoką.
Kyla klausimas, ar dalykiniame kalbėjime3, kuris ir yra mūsų tyrimo objektas, retorinis klausimas reiškia tik ekspresyviai pateiktą teigimą ar neigimą4, ar jie visi turi neklausiamąją reikšmę5, ar iš tiesų visada į jį...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!