Retieji augalai

Į naujausią Lietuvos raudonosios knygos augalų rūšių sąrašą, patvirtintą 2003, įrašyti 358 rūšių augalai (iš jų 238 rūšių induočiai, 100 rūšių samanos, 20 rūšių dumbliai). Be to, 14 rūšių šalyje aptinkami augalai (12 rūšių induočiai ir 2 rūšių samanos) įrašyti į Europos Sąjungos buveinių direktyvos antrąjį priedą. Retųjų ir nykstančiųjų augalų apsauga yra neatsiejama visos aplinkos apsaugos dalis.
XX a. antrojoje pusėje praūžęs šlapių ir pelkėtų plotų sausinimo vajus gamtai padarė labai daug nepataisomos žalos. Sausinamoji melioracija labiausiai pakenkė žemapelkėms ir tarpinėms pelkėms. Itin mažai liko šarmingųjų žemapelkių, kurioms būdinga didelė rūšių įvairovė. Sunaikinus daugumą šio tipo buveinių, nemažai populiacijos smarkiai sumažėjo. Bene labiausiai nukentėjo aplinkos sąlygų pokyčiams jautrūs gegužraibinių šeimos augalai. Trys Lietuvos pelkėse aptinkamų augalų rūšys – dvilapis purvuolis (Liparis loeselii), pelkinė uolaskėlė (Saxifraga hirculus) ir pelkinė riestūnė (Hamatocaulis vernicosus) – įtrauktos į Europos Sąjungos buveinių direktyvos antrąjį priedą. Šiems augalams išsaugoti kuriamos specialiosios saugomos teritorijos.
Nedaug žemapelkėms ir tarpinėms pelkėms būdingų, ekologiškai plastiškų rūšių prisitaiko prie pokyčių ir kartais įsikuria antrinėse – labai pakeistose arba žmonių sukurtose – buveinėse. Pastebėta, kad tokiose vietose įsikuria ir netgi klesti baltijinės gegūnės (Dactylorhiza longifolia), raudonosios gegūnės (Dactylorhiza incarnata), tačiau tokios populiacijos dažnai būna neilgaamžės.
Lietuvoje labai mažai belikę natūralių pievų, todėl kai kurie retieji pievų augalai dabar nyksta itin sparčiai. Prieš kelis dešimtmečius jie glaudėsi nedidelėse, paprastai nuolat šienaujamose šlaitų ir pamiškių pievelėse. Dabar, smarkiai pasikeitus ūkininkavimo tradicijoms, baigia nykti ir šios jų buveinės: vienos apauga krūmais, kitos – aukštomis žolėmis, dar kitas žmonės apsodina medžiais. Didžiausia ir daugiausia žalos pievų augalams padariusia gamtotvarkos klaida laikytinas upių, ežerų ir kalvų šlaitų apželdinimas mišku. Jeigu ir toliau taip sparčiai mažės pievų plotai, galima manyti, kad be nuolatinės žmogaus pagalbos nemažai pievų retųjų augalų gali išnykti, o buvę gana dažni – tapti retais.
Itin sparčiai nyksta natūralioms pievoms būdingi gegužraibinių šeimos augalai. Prieš kelis dešimtmečius Lietuvoje...

Daugiau informacijos...