Lietuvoje augantys vaistiniai augalai

• Lietuvoje naudojami daugiau kap 460 rūšių savaiminiai ir auginami vaistiniai augalai. Todėl šį kartą apimsiu vienus įdomesnių PIEVOS augalų kurie vartojami kaip vaistas ar vaistam gaminti.
• Astrinių (Asteraceae) šeimos daugiametis žolinis augalas, užaugantis iki 1,5 m aukščio. Stiebas stačias, plaukuotas. Lapai pražanginiai, dideli. Šakniastiebis storas, kvapnus, žiedai – žiedynas, geltonas graižas. Vaisius – lukštavaisis.
• Auga drėgnose vietose arba daržuose, gėlynuose. Žydi liepos – rugpjūčio mėnesiais. Vaisiai subręsta rugsėjo mėnesį.
• Vaistinė medžiaga – šakniastiebis su šaknimis, kurie kasami pavasarį arba (dažniau) rudenį, geriau trečiaisiais arba antraisiais augimo metais. Turi daug eterinių aliejų, saponinų, inulino, vitamino E ir kitų medžiagų.
• Dažniausiai vartojamas debesylo nuoviras sergant kvėpavimo takų ligomis, cukrinio diabeto, aterosklerozės, radikulito gydymui, kaip virškinamojo trakto veiklos reguliatorius. Taip pat yra antimikrobinė, kraujodarą stiprinanti priemonė. Įeina į šlapimą varančios arbatos sudėtį. Naudingas kaip raumenų ir protinės veiklos aktyvatorius esant nuovargiui, persitempimui.
Didžioji varnalėša (lot. Arctium lappa)
• Astrinių (Asteraceae) šeimos dvimetis žolinis augalas. Paplitęs Eurazijoje.
• Aukštis iki 2 m. Lapai dideli, priešiniai, ilgais lapkočiais. Žiedai susitelkę žiedynuose – kibiomis ataugomis apaugusiuose rausvuose graižuose. Žydi liepos-rugpjūčio mėnesiais.
• Auga pakelėse, sąšlavynuose, palaukėse. Lietuvoje dažna.
• Didžioji varnalėša naudojama kaip vaistinis augalas liaudies medicinoje (turi diuretinių, kraują valančių savybių). Rytų Azijos, Viduržemio šalyse didžiosios varnalėšos šaknys vartojamos kaip maisto produktas.
Ankstyvasis šalpusnis (lot. Tussilago farfara)
• astrinių (Asteraceae) šeimos, šalpusnių (Tussilago) genties augalas.
• Daugiametis žolinis medingas augalas, turintis vertikalų apie 20-25 cm ilgio šakniastiebį, ant kurio anksti pavasarį išauga vienas ar keletas vienagraižių stiebų. Stiebas paprastas, apsitraukęs baltu, voratinklišku pūku. Pamatiniai lapai 10-20 cm skersmens, apskritoki, šiek tiek dantyti, viršutinė pusė plika, apatinė baltai pūkuota. Žiedai pavieniuose, 2-2,5 cm skersmens, graižuose, geltoni, kraštiniai išsidėstę keliomis eilėmis, liežuviški, piesteliniai, vaisingi, viduriniai vamzdiški. Augalui žydint dieną stiebas būna stačias, o naktį bei nepražydusių ir peržydėjusių egzempliorių - nulinkęs. Graiže subręsta apie 300 vaisių. Tai cilindriški, briaunoti, geltoni lukštavaisiai, kurių viršūnėje yra...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!