Religinės sektos

Ieškant informacijos apie naujuosius religinius judėjimus (toliau – NRJ) internete ar kituose šaltiniuose jūsų gali laukti nemaloni staigmena: informacijos gausu, taip pat gausu ir visiškai priešingų požiūrių, kuriuos pastudijavę galime ir visiškai pasimesti. Pasimetame, nes naiviai tikimės, kad kontroversiškos religijos – tai ne politika, ir kad visi, išskyrus pačius narius, apie jas mąsto vienodai. Netiesa. Ir čia verda karas. O apie mažiau žinomas karo puses ir norėčiau trumpai papasakoti.
Fenomeno, kurį religijos tyrinėtojai vadina „naujuoju religingumu“, pradžią galime įžvelgti XIX a. viduryje. Tuomet gimė nemažai naujų religijų, kurios šiandien yra jau neblogai įsitvirtinusios pasaulyje. Jungtinėse Valstijose Charles Taze Russel įkūrė Biblijos studentų organizaciją, vėliau virtusią Jehovos liudytojais, Joseph Smith pastangomis gimė Mormonų Bažnyčia, Mary Baker Eddy įsteigė „Krikščioniško mokslo“ bažnyčią Bostone, Irane iš Islamiškos aplinkos išsiskyrė Bahajų religija.
Tuo metu kilę religiniai judėjimai sukėlė nemažą sujudimą visuomenėje. Jų vadovai, tokie, kaip Joseph Smith, Mary Baker Eddy, Charles Taze Russelas buvo nuolat apšaukiami šarlatanais, bandančiais patraukti žmones pasipelnymo tikslais. Jiems priešinosi ir tradicinių religijų vadovai: naujųjų judėjimų vadovai buvo kaltinami klaidinantys jų parapijiečius savo novatoriškomis Biblijos interpretacijomis, vadinami eretikais ir apsišaukėliais.
1. Sektos apgaudinėja žmones, traukia jų pinigus, jų vadovai yra apsišaukėliai, tad reikia padėti apgautiems žmonėms susigaudyti ir pasitraukti, bei kuo plačiau jas demaskuoti, kad jos negalėtų įtraukti naujų naivuolių.
2. Sektos yra „eretiškos“ – jos iškraipo tikrąjį krikščionišką tikėjimą, neteisingai interpretuoja Bibliją, veda žmones iš tiesos kelio, tad jų pasekėjams reikia paaiškinti jų klaidas, įrodyti tradicinės religijos teisingumą, bei paaiškinti biblines tiesas bei sektų iškraipymus ištikimiesiems, kad jų sektos nepaviliotų.
Sektų demaskavimas nesigriebiant religinių argumentų buvo gan plačiai paplitusi tendencija, tačiau ji nebuvo organizuota, neturėjo socialinės struktūros turbūt iki pat XX a. septintojo dešimtmečio.
Tuo tarpu religine reakcija į „sektas“ buvo suinteresuota bažnyčios, ypač – protestantiškos. Todėl Jungtinėse valstijose jau XX a. pradžioje buvo leidžiamos knygos, demaskuojančios to meto „sektas“ – Jehovos liudytojus, mormonus, Krikščioniškąjį...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!