Reklamos poveikis vaikui

Įvadas Sociologija, pasak vieno žymiausių šių laikų sociologo amerikiečio Roberto Mertono, yra ypač naujas mokslas su ypač senu tyrimo dalyku. Tai mokslas- nagrinėjantis socialinių sistemų sąveiką visuomenėje. Juk tiek pats žmogus, tiek socialiniai institutai, tiek pati visuomenė yra mažesnės ar didesnės socialinės sistemos. Taigi jų sąveika ir sudaro sociologijos tyrimo dalyką. Mokslo objektas- tai supančios realybės dalis, kuri tiriama. Mokslo dalykas- tai to objekto sąvybės, aspektai, požymiai, charakteristikos, kurios domina tyrėją. Taigi sociologijos objektas yra visuomenė ir jos atskiros dalys, socialiniai procesai ir reiškiniai. Sociologijos dalykas- socialiniai santykiai, socialinė sąveika. Gana pagrįstai yra skirstomi sociologinio žinojimo apibendrinimo lygiai. Pagal juos galima išskirti: a) bendrąsias sociologijos paradigmas (požiūrius), kuriomis bandoma visuotinai apimti ir paaiškinti visą visuomenę; b) specialiąsias, t. y. viduriniojo lygio teorijas, apimančias kurią nors visuomenės dalį, procesą ar reiškinį; c) konkrečius sociologinius tyrimus, skirtus tirti kokią nors konkrečią problemą; d) visuomenės nuomonės tyrimus. Tačiau sociologai nesutaria, kurie visuomenės klausimai yra svarbiausi. Kitaip sakant, atskiri sociologai laikosi vienos ar kelių pagrindinių teorinių paradigmų. Ir visos jos yra vienai ar kitaip teisingos. Na, o trys socialiniai banginiai yra šie: a) struktūrinė- funkcinė paradigma (tai teorinė struktūra, kuri remiasi požiūriu, kad visuomenė yra sistema, susidedanti iš daugelio skirtingų, santykiškai stabiliai tarp savęs susijusių dalių. Jos pagrindiniai komponentai yra pirma tai, kad ji remiasi tuo, kad visuomenė- tai socialinė struktūra, kuri apibrėžiama kaip santikiškai stabili. O antra- kiekvienam socialinės struktūros elementui būdingos tam tikros socialinės funkcijos. Sociologams, kurie remiasi šia paradigma, labiausiai rūpi, kokie socialiniai modeliai ilgiausiai gyvuoja visuomenėje, kaip kiekvieno modelio funkcija padeda funkcionuoti visai visuomenei. Žymiausi šiuolaikiniai šios paradigmos pagrindėjai yra JAV sociologai Talkotas Parsonsas ir Robertas Mertonas). ; 2) socialinio konflikto paradigma (joje visuomenė- tai sistema, kuriai būdinga socialinė nelygybė ir socialinis konfliktas. Ji visuomenę apibūdina kaip dinamišką, skatinamą prieštaros tarp turtingųjų ir beturčių. Kai kurie socialiniai modeliai gali būti tiek disfunkciniai, tiek funkcionalūs. Pagal šią paradigmą vienoms žmonių grupėms jie gali būti naudingi, o kitoms- žalingi. Pagrindinis socialinio konflikto paradigmos klausimas- kurios žmonių grupės turi naudos, kurios ne. Ši paradigma siūlo ne tik pažinti visuomenę, bet ir keisti, siekiant didesnės socialinės lygybės. Ypač tai pabrėžė Karlas Marksas: „Būtina ne tik interpretuoti, bet ir keisti visuomenę“. Šiuo metu dominuoja modernaus socialinio konflikto paradigma. Žymiausi jos kūrėjai yra JAV mokslininkas Luisas Kozeris ir vokiečių kilmės anglų mokslininkas Ralfas Darendorfas) ; 3) simbolinės sąveikos paradigma (teorinė- metodologinė šiuolaikinės sociologijos ir socialinės psichologijos kryptis, kurioje pagrindinis dėmesys koncentruojamas į socialinių sąveikų turinį. Pagrindiniai socialinės sąveikos principai yra šie: 1) žmonės, remdamiesi reikšmėmis, naudojasi daiktais; 2) reikšmės atsiranda socialinėje sąveikoje; 3) socialinė veikla kyla iš visuotinės individualių veiklų sąveikos.) Kaip matome , nė viena paradigma nėra geresnė ar blogesnė už kitas! Yra skirtingi akcentai ir skirtingi matavimai! Mano manymu, savo tyrimą galėčiau priskirti prie konkrečių sociologinių tyrimų. Todėl, kad nagrinėsiu aktualią visuomenei problemą, tai- „Reklamos poveikį vaikams“. Reklama kaip reiškinys į Lietuvą atėjo palyginti vėlai. Istorikai Lietuvos reklamos užuomazga laiko Lietuvos di­džiojo kunigaikščio Gedimino laišką, parašytą 1323 m. sausio 25 d. Vakarų Europos miestų piliečiams, kviesdamas juos atvykti į Lietuvą. Šis laiškas paskatino į Lietuvą atvykti daugybę pirklių, amatininkų, meistrų ir kitokių profesijų žmonių, kurie prisidėjo prie Lietuvos amatų vystymosi. XV a. viduryje Lietuvoje atsirado pirmieji amatininkų cechai. Kiekvienas cechas turėjo savo originalius herbus, vėliavas bei kitokius simbolinius ženklus, kurie padėdavo atpažinti ir surasti konkretų cechą. Būtent šie cechų simboliai ir laikomi pirmaisiais išorinės reklamos požymiais Lietuvoje. Iki pirmosios Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimo (1918 m. vasario 16 d.) apie reklamą Lietuvoje turima labai mažai žinių. Žinoma tiek, jog to meto reklama formavosi pagal carinėje Rusijoje galiojančius įstatymus ir papročius. Atgavus spaudos laisvę Lietuvoje prasidėjo tautinis atgimimas. 1904 m. Vil­niuje P.Vileišis pradėjo leisti dienraštį lietuvių kalba „Vilniaus žinios" ir jame jau buvo daugiau lietuviškos reklamos užuomazgų. Lietuvos miestuose taip pat buvo labai populiarios įvairios iškabos bei vitrinų reklama. Vitrinose prekybininkai išdėliodavo kuo daugiau prekių, kad sudarytų kuo turtingesnės parduotuvės įspūdį. Vitrinos buvo populiarios tik didžiuosiuose miestuose, o iškabos buvo paplitusios daug plačiau. Iškabos informuodavo pirkėjus, kur ir ką galima nusipirkti. Apskritai lietuviška reklama tarpukario laikotarpiu formavosi pagal JAV ir Vakarų Europos šalių reklamos pavyzdžius. Vystėsi įvairių rūšių reklama, o ypač paplito vaizdinė reklama: iškabos, vitrinos ir pan. Tuo metu leistoje spaudoje (laikraščiuose, knygose ir t.t.) jau buvo daug reklaminių skelbimų. Tačiau tai truko neil­gai, kadangi prasidėjo II- asis pasaulinis karas ir Lietuva buvo ilgam okupuota TSRS. Sovietinės okupacijos laikotarpio reklama buvo primityvi, daugiausiai buvo naudojamos tik iškabos. Jau nuo pat nepriklausomybes atkūrimo pradžios (1990 03 11) reklama ėmė vystytis labai intensyviai. Tuo laikotarpiu kartu su informatyvia bei sąžininga reklama egzistavo ir labai daug nevaržo­mos, klaidinančios reklamos. Be abejo, ilgainiui vartotojai išmoko atsirinkti teisingas reklamas, ėmė kritiškai vertinti įvairias reklamos viliones ir gražius pažadus. Lietuvoje reklamos verslas susikūrė per gana trumpą laiką. Buvo pradėta steigti reklamos agentūras, populiarėjo reklamos skelbimų talpinimas visose žiniasklaidos priemonėse. Galima teigti, jog dabartinė Lietuvos reklama nedaug skiriasi nuo pažangių JAV ir Vakarų Europos šalių reklamų, tačiau, žinoma, Lietuvos verslininkams dar reikia įdėti daug darbo, kad lietuviškos reklamos taptų kuo efektyvesnės. Reklamos poveikis vaikams. Tyrimais apskaičiuota, jog vidutiniškai vienas vaikas per metus pamato apie 20 tūkstančių reklamų, todėl akivaizdu, jog tokia reklamų gausa turi dideles galimybes tiek teigiamai, tiek neigiamai paveikti vaikų sąmonę bei elgesį. Mano nuomone, reklamos daromas neigiamas poveikis vaikams yra žymiai didesnis nei jos daromas teigiamas poveikis. Reklamų, skirtų konkrečiai vaikams pagrindinis tikslas dažniausiai būna sugundyti vaikus tam tikru žaislu ar saldumynu, o kadangi vaikai iki 9 metų išvis neatskiria reklamų nuo kitų programų, tai jie reklama domisi ir negali jai pasipriešinti. Taip pat vaikus pasiekia vien suaugusiems skirtos reklamos ir kai kurios iš jų (pavyzdžiui, nestiprių alkoholinių gėrimų, t.y. alaus, sidro) daro didelį neigiamą poveikį vaikams. Darosi visai nejuokinga, kai vaikas parduotuvėje su ašaromis akyse tėvų reikalauja nupirkti tam tikrų skalbimo miltelių, vitaminų ir pan. arba, kai vaikas tampa tikra reklamos auka ir prašo nupirkti jam tam tikrą dalyką, pavyzdžiui, jogurtą, ir jo nevalgo, tačiau kitą kartą ir vėl prašo nupirkti lygiai tokią pačią prekę. Gamintojams manipuliuoti vaikais per reklamą yra žymiai lengviau nei suaugusiaisiais, kadangi vaikų neerzina dažna reklama, jie tiki reklama ir nesuvokia jos tikslų, pripranta prie reklamų ir dažnai dainuoja reklamoje girdėtas daineles, kartoja frazes, net nesuvokdami jų tikrosios prasmės, taip pat mėgdžioja ir teigiamų, ir neigiamų reklamų herojų elgesį. Reklamų kūrėjai naudojasi vaikais, norėdama „pasiekti“ jų tėvų pinigines, kadangi dažnai tėveliai negali atsispirti mažylio prašymams nupirkti jo trokštamą reklamuojamą dalyką. Vaikai dažnai matydami reklamas, įsimena jos skleidžiamą informaciją, reklamos peršamus grožio idealus, įvairius stereotipus, kurie nebūtinai teisingi ir atitinkantys realybę. Pavyzdžiui, reklama vaikams teigia, jog, norint turėti daug draugų ir smagiai leisti laiką – reikia valgyti tam tikrus ledinukus, turėti tam tikrus žaislus, arba, norint sužavėti aplinkinius - dėvėti tam tikros žinomos kompanijos drabužius. Iš tiesų tokios reklamos vaikams tarsi „perša“ jų amžiaus periodu aktualių problemų sprendimą ir tai riboja vaikų mąstymą. Taip pat galima paminėti ir tokį pavyzdį: šokoladinių kiaušinių „Kinder“ reklamoje skamba frazė „ Gera mama žino, ko reikia jos vaikui“, vadinasi vaikas gali pagalvoti, jog, jei mama jam neperka šio skanėsto, tai ji yra bloga mama. Akivaizdu, jog tokia reklama gali labai neigiamai paveikti vaiko mąstyseną. Be to, reklama kartais gali iškreipti ir vaiko tikrovės suvokimą. Pavyzdžiui, žinoma, jog pradėjus rodyti šokolado „Milka“ reklamą, kurioje vaizduojamos violetinės karvės, maži vaikai, kurie niekada nėra matę tokio gyvūno, savo piešiniuose karves taip pat vaizdavo violetines. Tiesiog vaikai, kurie niekada nėra realiai matę tokio gyvūno, pagalvojo, kad karvės ir yra violetinės spalvos. Šis pavyzdys aiškiai įrodo, kad vaikai tiki reklama, kuri kartais formuoja vaikų nuostatas, neatitinkančias realybės. Žinoma, galima išskirti ir tam tikrą reklamos daromą teigiamą poveikį vaikams. Visų pirma, reklamose vaizduojami įvairūs pasakų, filmukų herojai bei jų reklamuojami žaislai, saldumynai sudaro vaikų subkultūros dalį, be kurios būtų sunkiau bendrauti su kitais vaikais, t.y. reklama tarsi informuoja vaikus, kas šiandien yra aktualu bei madinga, nuo pat vaikystės pradeda mokyti vaikus orientuotis prekių įvairovėje. Kai kurios reklamos ugdo vaikų higienos įpročius, pavyzdžiui, dantų pastos reklamos, tačiau, deja, tokių reklamų yra žymiai mažiau nei tų, kurios reklamuoja įvairius saldumynus, vaisvandenius ir tokiu būdu propaguoja nesveiką mitybą. Dar vienas kai kurių reklamų daromas teigiamas poveikis pasireiškia tuo, kad tos reklamos, kuriose veikia teigiami herojai, propaguojantys geras savybes, moralines vertybes (švelnumą, gerumą, draugystę ir pan.) padeda ugdyti tokias savybes ir vaiko asmenybėje. Taigi galima teigti, jog reklamos daromas neigiamas poveikis vaikams iš tiesų yra didelė kiekvienos visuomenės problema ir būtina imtis griežtų priemonių, siekiant sumažinti reklamos daromą žalą vaikams. Reklama – tai labai efektyvi priemonė pritraukti naujus ir išlaikyti senus klientus. Ji yra ta grandis, kuri jungia gamintoją su vartotoju, todėl reklama yra reikalinga - be jos negali įvykti visuomeniniai mainai — prekė – pinigai, nes apie daugelį prekių ir jų teikiamą naudą vartotojai paprasčiausiai gali net nesužinoti. Kiekvienos reklamos paskirtis - paskatinti žmones konkrečiam veiksmui: įsigyti prekę ar paslaugą, balsuoti už tam tikrą kandidatą, daly­vauti įvairiuose renginiuose bei akcijose. Taigi reklama dažniausiai yra skiriama: • formuoti vartotojų žinias apie prekę, paslaugą bei įmonę; • formuoti reklamuojamos prekės ar paslaugos visuomeninį poreikį; • formuoti ir palaikyti palankų įvaizdį apie prekę, paslaugą ar įmonę; • formuoti patikimo partnerio įvaizdį kitų įmonių akyse; • formuoti ir išlaikyti vartotojų prisirišimą prie tam tikros prekės, paslaugos ar įmonės; • palaikyti arba didinti stabilų prekių ar paslaugų pardavimą. Pastebima, jog vieni reklamos tikslai susiję su prekių paklausos skatinimu, kiti – su įmonės įvaizdžio formavimu, tačiau, kokie bebūtų konkretūs tikslai, jie visi turi būti aiškiai išreikšti, apibrėžti laike ir kontroliuojami. Reklama atlieka tokias ekonomines funkcijas: • Informuoja vartotojus apie rinkoje esančias prekes ir paslaugas ir padeda subalansuoti prekių pasiūlą ir paklausą. • Formuoja ir skatina naujų vartotojų poreikių atsiradimą. • Padeda pirkėjams orientuotis rinkoje ir greičiau išrinkti prekes bei paslaugas. • Parengia rinką naujoms prekėms. • Veikia ir tobulina gamybą bei prekių kokybę. • Padeda reguliuoti ir tirti rinką: vartotojus, jų kintančius poreikius. • Spartina prekių, paslaugų pardavimą, mažina jų atsargas ir iš to susidarančias išlaidas. • Mažina sezoniškumo įtaką gamybai ir vartojimui, skatindama pirkti prieš sezoną. • Skatina gerinti pirkėjų aptarnavimą, taikyti pažangius pardavimo metodus. • Formuoja nuomonę apie įmones ir padeda pritraukti didesnį pirkėjų skaičių. Taip pat reklama atlieka ir tokias socialines funkcijas: • Lavina gyventojų estetinį skonį, kadangi skatina pirkti šiuolaikinio, aukšto meninio lygio prekių pakuotes, informuoja apie įvairius renginius. • Skatina sveiką gyvenimo būdą, visavertę mitybą, žalingų įpročių atsisakymą. • Skatina saugoti gamtą. Taigi galima teigti, jog reklamos atliekamos funkcijos padeda pasiekti tikslus ir įgyti naudos ne tik pačiai įmonei, tačiau ji yra naudinga ir visai visuomenei tiek ekonomine, tiek socialine prasme, būdama viena iš efektyviausių informacijos bei žinių skleidimo formų. Tyrimo tema, tikslas, objektas, dalykas Mano sociologinio tyrimo tema- „Reklamos poveikis vaikams“. Tyrimo tikslas- ištirti komercinės reklamos poveikį vaikams, aptarti reklamos sąvoką apskritai. Tyrimo objektas- 4- 18 metų amžiaus Lietuvos vaikai. Tyrimo dalykas- Lietuvos vaikų požiūris į televiziją. Tyrimo uždaviniai, hipotezės Uždaviniai: 1. Ištirti, ar vaikams patinka reklamos ir ar jie jomis tiki; 2. Išsiaiškinti, kokio amžiaus vaikams reklama daro didžiausią poveikį; 3. Nustatyti kam- ar berniukams, ar mergaitėms, reklama daro didžiausią poveikį; 4. Ištirti, ar vaikai prašo tėvų nupirkti reklamuojamą daiktą ir kaip tokiu atveju elgiasi tėvai; 5. Išsiaiškinti, ar reklamuojamo daikto turėjimas skatina vaikus tuo didžiuotis; 6. Išsiaiškinti, kokios reklamos labiausiai veikia vaikus. Hipotezės: 1. Tikėtina, kad vaikams tikrai patinka reklamos, ir jie jomis tiki. 2. Tikėtina, kad reklama didžiausią poveikį daro patiems mažiausiems, t. y. 5-8 metų vaikams. 3. Tikėtina, kad reklama didesnį poveikį daro mergaitėms. 4. Tikėtina, kad vaikai susižavėję reklamuojamais daiktais, tėvų prašo juos nupirkti, o kadangi vaikai yra be galo mylimi, tėvai tenkina kiekvieną vaiko norą. 5. Tikėtina, kad reklamuojamo daikto turėjimas skatina vaikus tuo didžiuotis prieš kitus. 6. Tikėtina, kad labiausiai veikia vaikus reklamos, kuriose filmuojasi garsūs muzikos, pramogų, sporto pasaulio atstovai. Anketa Laba diena, aš esu Vilniaus Kolegijos Ekonomikos fakulteto I kurso studentė Inesa Voinickytė. Atlieku tyrimą: „Reklamos poveikis vaikams“. Šiuo tyrimu norėčiau sužinoti Jūsų, vaikučių, nuomonę apie reklamos daromą poveikį, taip pat kaip Jūs žiūrite į reklamą, kokios asociacijos kyla žiūrint reklamą. Gerb. Respondente, prašau pažymėti Jums tinkamus atsakymus, parašyti savo nuomonę. Ši anketa yra anoniminė, todėl galite nevaržomi nuoširdžiai atsakinėti į mano pateiktus klausimus. Ačiū, kad sutikote dalyvauti apklausoje. 1. Kokia Jūsų lytis? a) moteris b) vyras 2. Kiek jums metų? a) 5-8 b) 9-12 c) 13-18 3. Kaip Jūs manote ar reklama naudinga vartotojui? a) taip b) ne 4. Ar Jums reikalinga televizinė reklama? a) taip, ji suteikia informacijos apie prekes b) taip, man patinka žiūrėti reklamą c) ne, ji man visai nereikalinga d) neturiu nuomonės 5. Kokiu paros metu daugiausiai žiūrite televizorių? a) ryte b) diena c) vakare 6. Ar tėvai riboja televizoriaus žiūrėjimo laiką? a) taip b) dažniausiai c) retai d) kartais e) ne visada f) niekada 7. Ar Jums patinka reklama rodoma per televiziją? a) taip b) ne 8. Kodėl nepatinka/ patinka reklama rodoma per televizija? ...................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................... . 9. Kokią įtaką Jums daro dažnai kartojama reklama? a) skatina pirkti b) erzina c) verčia domėtis preke d) skatina diskusijas draugų, šeimos rate 10. Jeigu Jums reiktų išsirinkti iš dviejų panašių prekių: a) rinksitės tą kurios reklamą matėte b) rinksitės atsitiktinai 11. Į ką atkreipiate dėmesį spausdintame reklamos tekste? a) šrifto dydį (didelės, pasvirusios, paryškintos raidės) b) ryškias spalvas c) skelbimo dydį 14. Kuriais kanalais publikuojama reklama Jums turi džiausią įtaką? a) reklama radijuje b) reklama televizijoje c) reklama spaudoje d) parodose ar mugėse e) paštu gaunami bukletai f) reklama internete g) kita: ............................................................... 15. Parašykite priežastis, kodėl būtent ši reklama Jus labiausiai žavi, (iš pastarojo klausimo atsakymo). ................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................ . 16. Ar teko matyti reklamą, kuri Jus išgąsdintų? a) taip b) ne c) nežinau 17. Jei į prieš tai buvusį klausimą atsakėte taip, parašykite kuri būtent reklama Jus išgąsdino. .............................................................................................................................................. ......................................................................................................................... . 18. Ar tikite tuo, ką sako reklama? a) taip b) ne c) ne visada 19. Ar prašote tėvų nupirkti Jums patikusius per reklamą matytus žaislus, saldumynus, daiktus? a) beveik visada b) kartais c) niekada 20. Ar tėvai perka Jums, per televiziją reklamuojamus daiktus? a) visada kai paprašote b) dažniausiai c) retai d) niekada 21. Kokios reklamos Jums labiausiai patinka? a) kuriose veikėjai yra pasakų herojai b) veikėjai yra vaikai c) kuriose yra daug muzikos ir dainelių 22. Ar didžiuojatės turėdami daiktus, matytus reklamoje? a) taip b) ne 23. Kodėl didžiuojatės/ nesididžiuojate turimais daiktais? ................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................... . 24. Ar Jūs dažnai prisimenate reklamas? a) dažnai b) kartais c) retai d) niekados 25. Kurias reklamas mieliau žiūrėtumėte? a) lietuviškas b) užsienio 26. Koks Jūsų požiūris į suaugusiems skirtas reklamas? ............................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................ . 27. Ar norėtumėte, kad reklamos iš viso nebūtų? a) taip b) ne Pagrindinės sąvokos: Mokslo objektas- yra visuomenė, jos atskiros dalys, socialiniai procesai ir reiškiniai. Mokslo dalykas- tai yra socialiniai santykiai, socialinė sąveika. Vaikas- tai kiekvienas žmogus, neturintis 18 metų, jei pagal taikomą įstatymą jo nepilnametystė nepripažinta anksčiau. Literatūra ir šaltiniai 1. Baltutytė K. Ekrano užburti.Prieiga per internetą:

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!