Reikalavimo teisių perleidimas Lietuvoje ir Didžiojoje Britanijoje

Įvadas Darbo aktualumas. Reikalavimo perleidimas (cesija) – tai pradinio kreditoriaus (cedento) turimo ar būsimo reikalavimo (viso ar jo dalies) perdavimas naujajam kreditoriui (cesionarijui). Taigi dėl reikalavimo perdavimo pasikeičia kreditorius, o skolininkas lieka tas pats. Reikalavimo perleidimas yra svarbi ir patogi verslo vykdymo priemonė. Štai, pavyzdžiui, pirkėjas, pardavėjui sutinkant, gali atsiskaityti su juo už nupirktas prekes ne pinigais, o jam priklausančiu reikalavimu trečiajam asmeniui; arba kreditorius, kuriam staiga prireikė pinigų, gali perleisti savo reikalavimą, kuris dėl nustatyto vykdymo termino gali būti įgyvendintas tik po tam tikro laiko ir pan. Darbo objektas – reikalavimo teisų perleidimas Lietuvoje ir Didžiojoje Britanijoje Darbo tikslas – išanalizuoti reikalavimo teisų perleidimo reglamentavimą Lietuvoje ir Didžiojoje Britanijoje Darbo uždaviniai: 1. ištirti reikalavimo teisų perleidimo teisinį reglamentavimą; 2. pateikti reikalavimo teisų perleidimo samprata; 3. nustatyti reikalavimo teisų perleidimo reglamentavimą ypatumus Didžiojoje Britanijoje 4. išanalizuoti reikalavimo teisų perleidimo reglamentavimą Lietuvoje 5. pateikti reikalavimo teisų perleidimo reguliavimo trūkumus ir pateikti reglamentavimo tobulinimo priemones. Darbo metodai: teisės aktų ir teorinės literatūros sisteminė ir loginė analizė, lyginamoji ir istorinė analizė. 1.Reikalavimo teisių perleidimo teorinės problemos 1.1. Reikalavimo teisių perleidimo samprata Reikalavimo perleidimas (cesija) – tai pradinio kreditoriaus (cedento) turimo ar būsimo reikalavimo (viso ar jo dalies) perdavimas naujajam kreditoriui (cesionarijui). Taigi dėl reikalavimo perdavimo pasikeičia kreditorius, o skolininkas lieka tas pats. Reikalavimo perleidimas yra svarbi ir patogi verslo vykdymo priemonė. Štai, pavyzdžiui, pirkėjas, pardavėjui sutinkant, gali atsiskaityti su juo už nupirktas prekes ne pinigais, o jam priklausančiu reikalavimu trečiajam asmeniui; arba kreditorius, kuriam staiga prireikė pinigų, gali perleisti savo reikalavimą, kuris dėl nustatyto vykdymo termino gali būti įgyvendintas tik po tam tikro laiko ir pan. 1.1.1.Reikalavimo perleidimo sąlygos Analizuojant galiojančio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6 knygos VI skyrių, galima išskirti tokias reikalavimo perleidimo sąlygas: 1. Sutartis tarp pradinio kreditoriaus ir naujojo kreditoriaus. Šios sutarties galiojimui jokios įtakos neturi nepranešimas skolininkui apie reikalavimo perleidimą arba skolininko nesutikimas su reikalavimo perleidimu, išskyrus vienintelį atvejį, kai draudžiama perleisti reikalavimą be skolininko sutikimo – kai kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminės reikšmės (CK 6.101 str. 5 d.), pavyzdžiui, įvykdyti prievolę kitam kreditoriui būtų daug sunkiau arba gydytojo reikalavimas gauti iš paciento honorarą už gydymą. Reikalavimo perleidimo sutarties formai įstatymas kelia tokius pat reikalavimus kaip ir pagrindinei prievolei (CK 6.103 str.). Jeigu reikalavimas atsirado, pavyzdžiui, iš sutarties, kuriai reikėjo paprastos rašytinės formos, tai ir reikalavimo perleidimo sutartis turi būti sudaryta mažiausiai paprasta rašytine forma (gali būti ir notarine). 2. Antraip cesijos šalys gali nebetekti teisės remtis liudytojų parodymais, įrodinėdamos sutarties sudarymo ar įvykdymo faktą (CK 1.93 str. 2 d.). Jeigu nebus laikomasi privalomos notarinės formos (pavyzdžiui, perleidžiant reikalavimą, susijusį su nekilnojamuoju daiktu), tai tokia sutartis apskritai negalios (CK 1.93 str. 3 d.). 3. Be to, jei pagrindinę prievolę pagrindžiančiai sutarčiai reikėjo teisinės registracijos, tai ir reikalavimo perleidimo sutartį taip pat privalu įregistruoti. Jei tai nebus padaryta, reikalavimo perleidimas vis dėlto galios, bet galios tik tarp cedento ir cesionarijaus ir negalės būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis (CK 1.75 str. 2 d.). O tai savo ruožtu aiškiai apsunkins verslą. 4. Reikalavimo perleidimo galimumas. Draudžiama perleisti reikalavimą, kai: a) tai draudžia pirminę prievolę pagrindžianti sutartis (CK 6.101 str. 1 d.); b) tai draudžia įstatymas (CK 6.101 str. 1 d.). Pavyzdžiui, draudžiama perleisti reikalavimą, kurio atžvilgiu negalimas išieškojimas (CK 6.102 str. 1 d.). Taip pat draudžiama perleisti reikalavimą teisėjui, prokurorui ar advokatui, kurie dėl šio reikalavimo iškeltoje byloje atlieka savo tarnybines pareigas (CK 6.102 str. 2 d.); c) reikalavimas neatsiejamai susijęs su kreditoriaus asmeniu (CK 6.102 str. 3 d.). Pavyzdžiui, iš šeimos teisės kylantys reikalavimai, reikalavimas atlyginti žalą, padarytą dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo ir kt. 5. Be to, draudžiama perleisti reikalavimo dalį, esant nedalomai prievolei (CK 6.25 str.). 6. Reikalavimo apibrėžtumas. Kadangi galima perleisti tiek esamą, tiek būsimą reikalavimą (CK 6.101 str. 3 d.), ši sąlyga taip pat labai svarbi. Reikalavimas turi būti apibrėžtas ne absoliučiai, o pakankamai, t. y. jo atsiradimo momentu mažiausiai turi būti aiškūs jo turinys, dydis ir skolininkas. Esant anksčiau minėtoms sąlygoms, reikalavimo perleidimą galima laikyti galiojančiu. Kaip minėjau, reikalavimo perleidimo pasekmė – naujojo kreditoriaus atsiradimas, išnykus senajam (kai perleidžiamas visas reikalavimas) ar jam liekant (perleidus tik dalį reikalavimo). Be to, pažymėtina, kad naujajam kreditoriui kartu su pagrindiniu reikalavimu pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės (CK 6.101 str. 2 d.). Tai yra labai svarbu, kreditoriui tikintis, kad prievolė bus tinkamai įvykdyta, ir gerokai padidina verslininko (kreditoriaus) pasitikėjimą savo verslo partneriu (skolininku). 1.1.2.Pradinio kreditoriaus pareigos Pradiniam kreditoriui (cedentui), jau perleidusiam reikalavimą, atsiranda tam tikros pareigos naujojo kreditoriaus (cesionarijaus) atžvilgiu. Svarbiausios iš jų – tai pareiga perduoti naujajam kreditoriui dokumentus, patvirtinančius reikalavimo teisę ir papildomas teises (CK 6.104 str.), bei pareiga atsakyti naujajam kreditoriui už perleisto reikalavimo negaliojimą (CK 6.105 str. 1 d.). 1. Taigi cedentas privalo perduoti cesionarijui visus dokumentus, patvirtinančius reikalavimo teisę ir papildomas teises. Šios pareigos tinkamas vykdymas svarbus verslininkui ne tik civiline teisine, bet ir finansinės atskaitomybės bei santykių su mokesčių inspekcija prasmėmis. Jeigu minėti dokumentai reikalingi ir cedentui (dažniausiai taip ir būna), tai jis privalo cesionarijui perduoti įstatymo nustatyta tvarka (dažniausiai notaro) patvirtintas dokumentų kopijas (CK 6.104 str. 1 d). Jeigu perleidžiamas reikalavimas, kurio įvykdymas užtikrintas įkeitimu (hipoteka), tai tokio reikalavimo perleidimas turi būti pažymimas hipotekos registre (CK 6.104 str. 2 d.). O kai perleidžiamos visos reikalavimo teisės, cedentas turi perduoti cesionarijui ne tik dokumentus, bet ir turimą įkeistą turtą. Kai skolininkas yra išdavęs cedentui pareikštinį skolos dokumentą, tai perleidžiant reikalavimą tereikia naujam kreditoriui perduoti tą dokumentą (CK 6.104 str. 5 d.). Jokių kitų dokumentų tokiais atvejais perduoti nereikia. Svarbi šiuo atveju dar viena taisyklė: visas išlaidas, susijusias su dokumentų įforminimu (tarp jų ir notaro honorarą ir, jeigu reikia, vertimo išlaidas) ir perdavimu (CK 6.104 str. 4 d.), apmoka pradinis kreditorius, jeigu, aišku, šalys nesusitarė kitaip. Cedentas atsako cesionarijui tik už perduoto reikalavimo negaliojimą, bet neatsako už tai, kad skolininkas jo neįvykdo (CK 6.105 str. 1 d.). Taigi cesionarijus prisiima iš cedento prievolės neįvykdymo riziką, todėl verslininkas turėtų būti atsargus, ryždamasis perleisti reikalavimą. Aišku, cedentas, perleisdamas reikalavimą, gali cesionarijui laiduoti, kad skolininkas įvykdys prievolę. Tokiu atveju cedentas solidariai atsakys už skolininko prievolės neįvykdymą cesionarijui. Iki šiol kalbėjau apie cedento ir cesionarijaus santykius perleidžiant reikalavimą. Ne mažiau svarbus vaidmuo tenka ir skolininkui, nuo kurio ir priklauso, ar perleidžiamas reikalavimas bus įvykdytas. Skolininko apsauga cesijos atveju Reikalavimo perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės. Perleidus reikalavimą, skolininko padėtis lieka tokia pat kaip ir prieš tai. Be to, lieka tas pats skolininkas, skirtingai nei kreditorius, kuris, kaip minėjau, pasikeičia. Kaip tik dėl šios priežasties (skolininkas nesikeičia) skolininkas turi teisę reikšti naujojo kreditoriaus reikalavimams visus atsikirtimus, kuriuos jis turėjo teisę reikšti pradiniam kreditoriui tuo metu, kai gavo pranešimą apie reikalavimo perleidimą (CK 6.107 str. 1 d.). Pavyzdžiui, ieškinio senaties terminui suėjus iki reikalavimo perleidimo, skolininkas gali reikalauti taikyti ieškinio senatį ir po perleidimo, t. y. jau prieš naująjį kreditorių. Tačiau, siekdamas apginti sąžiningą naująjį kreditorių, įstatymo leidėjas nustato išimtį iš minėtos taisyklės. Kai reikalavimas perleistas perdavus (atlygintinai arba neatlygintinai) skolininko išduotą skolos dokumentą, skolininkas nebegali atsikirsti naujajam kreditoriui, motyvuodamas tuo, kad prievolė yra apsimestinė, fiktyvi ar reikalavimo perleidimas yra draudžiamas, jeigu naujasis kreditorius, kaip minėjau, yra sąžiningas, t. y. perleidžiant reikalavimą tų aplinkybių nežinojo ir neturėjo bei negalėjo žinoti (CK 6.107 str. 2 d.). Negana to, kad, perleidus reikalavimą, skolininkui išlieka visi atsikirtimai, skolininkas, turintis priešpriešinį reikalavimą pradiniam kreditoriui, net gali įskaityti naujojo kreditoriaus reikalavimą, išskyrus įstatymo nustatytus atvejus (CK 6.108 str.). Tai yra akivaizdžiai nenaudinga naujajam kreditoriui. Todėl verslininkas, ketindamas įgyti reikalavimą, turėtų išsiaiškinti pradinio kreditoriaus ir skolininko santykius: ar neturi skolininkas pradiniam kreditoriui priešpriešinių reikalavimų, kuriuos jis galės įskaityti jau po cesijos, t. y. jau į naujojo, o ne senojo kreditoriaus reikalavimą. Reikalavimo perleidimas tarp pradinio ir naujojo kreditoriaus galios net ir nepranešus apie tai skolininkui (išskyrus vienintelį atvejį, kai reikia skolininko pritarimo). Tačiau reikalavimo perleidimo faktą galima panaudoti prieš skolininką ir trečiuosius asmenis tik nuo to momento, kai skolininkas gavo arba turėjo gauti pranešimą apie cesiją (CK 6.109 str. 1 d.). Tai reiškia, kad skolininkui reikalavimo perleidimas negalioja, kol jam nepranešta. Todėl visiškai pagrįstai atrodo taisyklė, kad jei skolininkui nepranešta apie reikalavimo perleidimą, prievolės įvykdymas pradiniam kreditoriui yra tinkamas (CK 6.106 str. 1 d.). Juk skolininkas paprasčiausiai nežino, kad yra jau kitas kreditorius. Ši taisyklė naudinga skolininkui, kuris yra silpnesnioji prievolės šalis ir ginamas siekiant nustatyti teisingą jo ir kreditoriaus teisių ir pareigų balansą. Tačiau taisyklė nenaudinga naujajam kreditoriui (cesionarijui). Todėl verslininkas cesionarijus turėtų pasirūpinti, kad skolininkui būtų pranešta apie reikalavimo perleidimą. Pranešimu apie reikalavimo perleidimą laikomas sutarties dėl reikalavimo perleidimo perdavimas naujajam kreditoriui ir šios sutarties pateikimas skolininkui (CK 6.109 str. 5 d.). Skolininkas privalo įvykdyti prievolę cesionarijui tik tada, kai šis ne tik pareiškia reikalavimą, bet ir pateikia šio reikalavimo priklausymą jam patvirtinančią cesijos sutartį. Skolininkas turi būti tikras, kad jo kreditorius dabar yra jau kitas asmuo ir kad, įvykdžius šiam asmeniui prievolę, nereikės jos vykdyti dar kartą pradiniam kreditoriui. Todėl įstatyme ir yra įtvirtinta tiek daug minėtų skolininko apsaugos cesijos atveju taisyklių. Perleidžiant reikalavimą pasikeičia kreditoriai, o perkeliant skolą, pasikeičia kita prievolės šalis – skolininkas. Taigi skolos perkėlimas – tai skolininko (pradinio) pareigos įvykdyti visą prievolę (skolos) ar tik jos dalį perdavimas kitam asmeniui (naujajam skolininkui). Jeigu perkeliama visa skola, tai pradinis skolininkas atsikrato skolos. Jei perkeliama tik skolos dalis arba kartu su skolininku prievolę prisiima ir trečiasis asmuo, tai pradinis skolininkas lieka, bet kartu su juo skolininku tampa ir trečiasis asmuo. Skolos perkėlimas reikšmingas verslui tuo, kad atsiranda daugiau galimybių vykdyti komercinę apyvartą. Štai, pavyzdžiui, pirkimo–pardavimo atveju pirkėjas gali susitarti su pardavėju, užuot sumokėjęs už prekes, perimti jo skolą arba perimti skolą ir sumokėti atitinkamu dydžiu mažesnę kainą pinigais. Taigi skolos perkėlimas yra dar viena verslo vykdymo priemonė. Skolą perkelti galima dviem būdais: 1. Trečiajam asmeniui sudarius sutartį su kreditoriumi dėl skolininko pareigų ir teisių perėmimo (CK 6.115 str.). 2. Perkėlus skolą pagal trečiojo asmens (skolos perėmėjo) ir skolininko sutartį (CK 6.116 str.). Šiuo atveju skolos perkėlimą galima išskaidyti į du etapus: a) sutarties tarp skolininko ir skolos perėmėjo dėl skolos perkėlimo sudarymas. Sutartis turi būti sudaryta raštu (CK 6.118 str.). Įstatymas nereikalauja tokios pat sutarties formos kaip skolą pagrindžiančios sutarties (skirtingai nei reikalavimo perleidimo sutarties atžvilgiu). Nors skolą pagrindžianti sutartis turėjo būti ir buvo sudaryta notariškai, skolos, kylančios iš šios sutarties, perkėlimo sutartis vis tiek gali būti sudaryta paprasta rašytine forma. Juolab nereikia registruoti skolos perkėlimo sutarties. Ši norma abejotina, nes tam tikrais atvejais gali būti pažeistas viešasis interesas. Be to, ES šalyse galioja tokia pat taisyklė kaip cesijos atveju. Todėl, manau, ši taisyklė bus pakoreguota. Jeigu ne įstatymo leidėjo, tai teismų praktikoje. Į šią aplinkybę taip pat vertėtų atsižvelgti verslininkui, planuojančiam dalyvauti perkeliant skolą; b) kreditoriaus sutikimas perkelti skolą (CK 6.116 str. 1 d.). Ši norma gina kreditoriaus interesus. Kreditoriui yra itin svarbu, kas bus jo skolininkas, kokia jo turtinė padėtis. Nuo šių aplinkybių tiesiogiai priklauso kreditoriaus galimybė gauti prievolės įvykdymą. Kreditorius, pasitikėdamas savo skolininku, gali tokį sutikimą duoti iš anksto (CK 6.116 str. 2 d.). Tokio sutikimo vėliau jis atšaukti nebegali, nebent savo teisę tai padaryti yra nurodęs išankstiniame sutikime. Jeigu išankstinio kreditoriaus sutikimo perkelti skolą nebuvo, toks sutikimas gali būti gautas ir vėliau – po skolos perkėlimo sutarties sudarymo. Kol toks sutikimas negautas, skolos perkėlimo sutarties šalys dar gali pakeisti ar nutraukti sutartį. Tačiau, gavus kreditoriaus pritarimą sandoriui, pradinio ir naujojo skolininko sutartis nebegali būti pakeista (CK 6.116 str. 1 d.). Ši norma gina kreditoriaus interesus, užtikrindama jo galimybę kontroliuoti konkrečias skolos perkėlimo taisykles. Skolininkas ir skolos perėmėjas, prašydami kreditoriaus sutikimo perkelti skolą, gali nustatyti terminą, per kurį pastarasis turi atsakyti (CK 6.116 str. 3 d.). Jeigu kreditorius per nustatytą terminą neatsako, manoma, kad sutikimas neduotas. Visais atvejais neleidžiama perkelti skolą be kreditoriaus sutikimo. Tačiau skolą perimančiam asmeniui reikia būti atidžiam jau sudarius skolos perkėlimo sutartį, nors dar nepareikštas kreditoriaus sutikimas ar nesutikimas. Esant tokiai situacijai, skolos perėmėjas atsako skolininkui už prievolės įvykdymą kreditoriui (CK 6.116 str. 4 d.). Taigi skolos perkėlimo sutartis apsunkina skolos perėmėją net be kreditoriaus sutikimo. Naujasis skolininkas užima pirminio skolininko padėtį, t. y. kartu su skola jis įgyja ir kitas pirminio skolininko pareigas ir teises (jeigu jos, aišku, nėra neatsiejamai susijusios su pradinio skolininko asmeniu). Todėl jis gali reikšti kreditoriui visus atsikirtimus, kuriuos galėjo jam reikšti senasis skolininkas. Tačiau naujasis skolininkas negali reikalauti įskaityti pradiniam skolininkui priklausantį reikalavimą (CK 6.119 str. 1 d.). Gali susiklostyti tokia padėtis, kai pradinis skolininkas žinojo apie priešpriešinio reikalavimo kreditoriui turėjimą ir sąmoningai jo neįskaitė. Užuot tai padaręs, jis perkėlė skolą. Įkeitimo teisė į pradinio skolininko turtą, kai skolininkas perkelia įkeitimu (hipoteka) užtikrintą skolą, lieka galioti (CK 6.117 str.). Ši taisyklė nustatyta kreditoriaus naudai ir gerokai padidina prievolės įvykdymo galimybes. Skolininkas, perkeldamas savo skolą, užtikrintą įkeitimu (hipoteka), vis dėlto neatsikrato atsakomybės kreditoriui. Jis lieka subsidiariai atsakingas už naujojo skolininko prievolės įvykdymą savo įkeistu turtu. Jeigu įkeitimą (hipoteką) davė ar laidavo trečiasis asmuo, atvirkščiai, įkeitimas (hipoteka) ir laidavimas baigiasi, jeigu laiduotojas ar įkaito davėjas aiškiai nepareiškia sutikimo atsakyti jau už kitą skolininką (CK 6.120 str. 2 d.). Ši norma saugo trečiųjų asmenų interesus, kurie buvo pasiryžę atsakyti už senąjį skolininką dėl tam tikrų priežasčių. Šių priežasčių, perkėlus skolą, jau gali nebebūti. Todėl sudaryta galimybė šiems asmenims pasitraukti iš teisinio santykio. Pažymėtina, kad garantija, perkėlus skolą, lieka galioti. Į šią aplinkybę verslininkai turėtų atkreipti dėmesį, pasirinkdami prievolės įvykdymo užtikrinimo būdą. Kai skolos perkėlimo sutartis pripažįstama negaliojančia, vykdoma restitucija, t. y. šalys grąžinamos į iki sutarties sudarymo buvusią padėtį. Tai reiškia, kad atnaujinamos pradinio skolininko prievolės ir visos jo papildomos teisės ir pareigos (CK 6.121 str. 1 d.). Tačiau lieka galioti sąžiningų trečiųjų asmenų teisės. Pavyzdys. Pardavėjas A ir pirkėjas B sudaro baldų komplekto "Ąžuolas" pirkimo–pardavimo sutartį. Vėliau A, gavęs B sutikimą, perkelia savo pareigą perduoti baldų komplektą B nuosavybėn (skolą) skolos perėmėjui S, o pats tuo tarpu parduoda ir perduoda nuosavybėn savo baldų komplektą trečiajam asmeniui T. Po tam tikro laiko A ir S skolos perkėlimo sutartis pripažįstama negaliojančia. Įvykdoma restitucija. Tačiau T išsaugo nuosavybės teisę į baldų komplektą. Apibendrinant reikalavimo perleidimo ir skolos perkėlimo institutų analizę, galima pasakyti, kad jie tikrai prisideda prie komercinės apyvartos ir apskritai verslo intensyvumo ir įvairumo didinimo. Abu šie institutai sukuria teisines konstrukcijas, kurios tarnauja verslo intensyvumui ir sukuria papildomų priemonių arsenalą verslininkui, siekiančiam pelno. Kartu pabrėžtina, kad reikalavimo perleidimo ir skolos perkėlimo institutai yra civilinės teisės dalis. Todėl jų atžvilgiu taikomi civilinės teisės principai, tarp jų ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo. Be to, ginama silpnesnioji prievolės šalis ir sąžiningi asmenys bei iš esmės visi kiti asmenys, kurių interesai konkrečiu atveju yra labiau verti apsaugos, nei kitų teisinio santykio dalyvių interesai. Apibendrintai galima teigti, kad reikalavimo perleidimo pasekmė – prievolę vykdančių kreditorių pasikeitimas, liekant tam pačiam skolininkui. Pradinis kreditorius neatsako naujajam kreditoriui už skolininko reikalavimo neįvykdymą. Dėl skolos perkėlimo pasikeičia skolininkai, o kreditorius lieka nepakitęs. Skolai perkelti visais atvejais reikia kreditoriaus sutikimo. 1.2.Įskaitymas kaip tarpusavio prievolių pabaiga Pastebime, jog kontoros klientai, verslo bendrovės dažnai praktikuoja tarpusavio prievolių įskaitymą, kaip prievolių pasibaigimo būdą. Šį būdą itin mėgsta įmonių finansininkai (buhalteriai), kontroliuojantys įmonės finansinius įsipareigojimus. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. 2. Jeigu skolininko buvimo vieta nežinoma, apie reikalavimo perleidimą gali būti pranešta viešu skelbimu (šio kodekso 1.65 straipsnis). 3. Apie reikalavimo teisės, kuri įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre, perleidimą pranešama įstatymų nustatyta tvarka ir šis perleidimo faktas pažymimas viešame registre. 4. Jeigu kreditorius pranešė skolininkui apie reikalavimo perleidimą, jis nebeturi teisės skolininkui ginčyti perleidimo, nors reikalavimas iš tikrųjų nebūtų perleistas ar perleidimas būtų pripažintas negaliojančiu. 5. Pranešimu apie reikalavimo perleidimą laikomas sutarties dėl reikalavimo perleidimo perdavimas naujajam kreditoriui ir šios sutarties pateikimas skolininkui. 6. Pranešimas apie reikalavimo perleidimą gali būti atšauktas tik tuo atveju, kai naujasis kreditorius sutinka. 7. Skolininkas privalo įvykdyti prievolę naujajam kreditoriui tik tuo atveju, kai šis reikalaudamas pateikia ir reikalavimo perleidimo sutartį. Naujojo kreditoriaus pareikštas atsisakymas prievolės arba reikalavimas ją įvykdyti negalioja, jeigu jie pareikšti nepateikus sutarties apie reikalavimo perleidimą. Ši taisyklė netaikoma, jeigu pradinis kreditorius raštu pranešė skolininkui apie reikalavimo perleidimą. Tam, kad prievolė pasibaigtų įskaitymu, pakanka vienos šalies valios, apie kurią turi būti pranešta kitai šaliai. Kitos šalies pozicija šiuo klausimu neturi reikšmės, atsiranda teisinės pasekmės – prievolės pabaiga. Todėl įskaitymas - vienašalis sandoris, kuriam pakanka vienos prievolės šalies valios (ir jos išraiškos - pareiškimo apie įskaitymą). Šiuo vienašaliu sandoriu, pakeičiami ar nutraukiami prievoliniai teisiniai santykiai tarp kreditoriaus ir skolininko. Jeigu šalys pasirašo skolų suderinimo aktą, laikytina, kad pareiškimas apie įskaitymą ir kitos šalies informavimas apie įskaitymo faktą sutampa - abiejų šalių prievolės pasibaigia nuo tokio akto pasirašymo momento. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.130 str. nuostatomis, galima teigti, kad prievolė baigėsi įskaitymu – įskaitytas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs (arba kurio terminas nenurodytas, ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą). Šalys, norinčios įskaityti savo prievoles, turi konstatuoti (įvykdyti) šias pagrindines sąlygas: 1) kreditoriaus ir skolininko reikalavimai turi būti priešpriešiniai, tai yra kreditorius turi būti skolininkas skolininko atžvilgiu, o skolininkas kreditoriumi kreditoriaus atžvilgiu; 2) pagal kiekvieną reikalavimą turi būti suėjęs terminas (arba reikalavimo terminas nenurodytas, ar apibrėžtas pareikalavimo momentu). Priešpriešiniai reikalavimai turi būti vienarūšiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau - LAT) civilinėje byloje Nr. 3K-3-699/2002 m. yra pasisakęs: „sąvoka "vienarūšiai reikalavimai" yra taikytina ne prievolės rūšiai, o prievolės objektui. Todėl nėra jokių kliūčių įskaityti piniginių reikalavimų, kurie atsirado iš skirtingų sutarčių, arba iš sutarties, iš vienos pusės, ir nesutartinės prievolės, iš kitos". Vadinasi, negalima įskaityti, kai vienos šalies prievolės dalykas yra pareiga, sumokėti pinigus, o kitos šalies – suteikti paslaugas. Bet nėra jokių kliūčių įskaityti piniginių reikalavimų, kilusių iš skirtingų teisinių pagrindų. Tai reikštų, kad galima įskaityti reikalavimus, kurie atsirado iš sutarčių arba iš sutarties, iš vienos šalies, ir nesutartinės prievolės (pavyzdžiui, prievolės atlyginti nuostolius) iš kitos. Vadinasi, siekiant, kad prievolė pasibaigtų įskaitymu, yra būtinos visos trys nurodytos sąlygos. Įskaitomi reikalavimai turi būti vykdytini, be to reikia turėti omenyje, jog kai kurie reikalavimai apskritai negali būti įskaitomi:   Pagal CK 6.134 str. draudžiama įskaityti: 1) reikalavimus, ginčijamus teisme. Įskaityti reikalavimų, kurie ginčijami teisme, negalima, nes jie nėra aiškūs nei savo esme, nei apimtimi. Įskaityti bus galima tik tada, kai įsiteisės teismo sprendimas, patvirtinantis reikalavimą; 2) reikalavimus, atsiradusius iš sutarties dėl turto perleidimo su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos; 3) reikalavimus, kurių įvykdymas susijęs su konkretaus kreditoriaus asmeniu; 4) dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atsiradusius reikalavimus atlyginti žalą; 5) reikalavimą valstybei (įsidėmėtina – valstybė turi teisę taikyti įskaitymą); 6) kai prievolės dalykas yra turtas, į kurį negalima nukreipti išieškojimo; 7) įstatymų nustatytus kitokius reikalavimus. Pateiktasis draudžiamų įskaityti reikalavimų sąrašas nėra baigtinis. Kiti Lietuvos Respublikos teisės aktai (ne tik CK) gali nustatyti kitus atvejus, kai tai daryti draudžiama. Pavyzdžiui, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka (Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 7 d.). Tačiau, vien skolininko tapimo nemokiu faktas (kai bankroto byla jam neiškelta) nedraudžia įskaityti kreditoriui savo reikalavimų nemokiam skolininkui. Tokią poziciją išsakė LAT civilinėje byloje Nr. 3K-2-538/2004. Be to, svarbu žinoti ir tai, jog įskaitymas negalios, jeigu jis bus daromas su tam tikra sąlyga ar nurodant jo terminą (Civilinio kodekso 6.131 str. 2 d.). Pavyzdžiui, jeigu pareiškime rašoma „...tokiu atveju įskaitysime...", įskaitymas bus laikomas galiojančiu tik esant antrosios šalies valiai (jos išraiškai – rašytiniam dokumentui). Pareiškimo ar pranešimo kitai šaliai formos ar būdai CK nesukonkretinti, jų pateikimo tvarka taip pat. Ar pareiškimas apie įskaitymą turi būti rašytinis? Šiuo klausimu tarp teisininkų vieninga nuomonė nenusistovėjusi. Kai kurie laikosi pozicijos, jog pareiškimas apie įskaitymą gali būti žodinis. Jie vadovaujasi argumentu, jog pagal CK įskaitymas nėra įvardintas kaip dokumentas, tai - vienos prievolės šalies veiksmas, todėl pareiškimas gali būti pareikštas žodžiu ar raštu. Anot jų - svarbiausia, kad kita šalis sužinotų apie tai, nes įskaitymas bus atliktas tik tada, kai kita šalis sužinos apie įskaitymą. Visgi, nors ši pozicija grynai teoriniu požiūri yra įtikinama, praktiniu požiūriu - kritikuotina. Priešingai šaliai neigiant įskaitymo faktą, šalis, pareiškusi apie įskaitymą žodžiu, neturės jokių rašytinių įrodymų apie atliktą „veiksmą". Mūsų kontora laikosi pozicijos, jog geriausia kitą šalį informuoti raštu. Rekomenduotina tai daryti registruotu laišku. Tokiu atveju bus išvengta bereikalingų ginčų. Be to, būtent toks būdas yra priimtiniausias valstybės institucijoms, kontroliuojančioms įmonių buhalterinę apskaitą (konkrečiai – VMI). 1.3.Reikalavimo teisės perleidimas ir įskaitymas Reikalavimo teisės perleidimas naujam kreditoriui neturi esminės įtakos įskaitymo teisei. Tačiau, svarbu žinoti, jog ne visada skolininkas gali panaudoti įskaitymą naujo kreditoriaus atžvilgiu. Skolininkas, turintis priešpriešinį reikalavimą pradiniam kreditoriui, negali įskaityti naujo kreditoriaus reikalavimo, jeigu a) priešpriešinio reikalavimo įgijimo metu skolininkas žinojo apie reikalavimo perleidimą; b) išieškojimo pagal reikalavimą senaties terminas suėjo po to, kai skolininkas sužinojo apie reikalavimo perleidimą. Įskaitant tokias skolas būtina vadovautis CK 6.54 str., 6.55 str. straipsnių nuostatomis. Tarp šalių esant susitarimui dėl kelių skolų įskaitymo tvarkos vadovaujamasi susitarimu. Sudarant tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą ar kitą panašų dokumentą, kuriuo šalys pareiškia savo valią įskaityti abipuses skolas (bei nustato sąlygas, skolos likučiui sumokėti) – laikoma, jog įmonių tarpusavio skolos pasibaigė įskaitymo būdu. Dažnai pasitaiko, kai pasirašomi „skolų suderinimo aktai" nors šalys nesiekia pabaigti tarpusavio prievolių įskaitymu, o tik pasitikrinti ar jų turimi duomenys apie partnerių įsiskolinimus (ir įsiskolinimus partneriams) yra tikslūs. Vadinamasis „skolų suderinimas" plačiai praktikuojamas. Tačiau būtina žinoti, jog takoskyra tarp vadinamojo „skolų suderinimo" (su tikslu pasitikrinti turimus duomenis) ir abipusių reikalavimų įskaitymo (kai siekiama pabaigti tarpusavio prievoles įskaitymu) yra nežymi. Kilus ginčui tarp šalių viena šalis visada gali imti tvirtinti, jog pasirašant „skolų suderinimą" iš tiesų buvo siekta tarpusavio prievolių pabaigos. LAT 2003 m. rugsėjo 24 d. nutartyje byloje 3k-3-858/2003 yra pasisakęs: „...jeigu prievolės šalys surašo skolų suderinimo ar įskaitymo aktą, kuriame nurodo, kokios sumos yra įskaitomos, tai yra pakankamas pagrindas, kad dvi šalys padarė pareiškimus dėl prievolių įskaitymo. Rašytinio akto pasirašymo metu juridinio asmens atstovai ne tik daro pareiškimus dėl savo prievolių įskaitymo, bet ir yra informuojami apie kito asmens atliekamą įskaitymą.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!