Rašinys. Kas trukdo žmogui būti laisvam?

Kas trukdo žmogui būti laisvam?

Visi žmonės iš prigimties yra laisvi ir lygūs. Dauguma žmonių laisvę supranta kaip žmogaus galimybę pasirinkti, ką jis nori veikti, ką kalbėti ir kaip elgtis. Tačiau, kai žmogus patenka į tam tikrą aplinką, jo kai kurios laisvės gali būti suvaržytos.

Šiuolaikiniame pasaulyje žmogus dažnai susiduria su įvairiomis problemomis, dėl kurių jis negali užsiimti mėgstama veikla, įgyvendinti savo svajones ir elgtis taip, kaip jis nori. Viena tokių kliūčių dažniausia tampa žmogaus įsitikinimai, nusistatymas ir baimė. Juk pats žmogus yra atsakingas už savo pasirinkimus ir poelgius, dėl kurių gali jaustis laisvas. Pavyzdžiui, žmogus, norintis užsiimti nauja veikla, ilgai dvejoja ir bijo, kad jam nepasiseks. Dažniausia žmogus, bijodamas rizikos, nepradeda siekti savo tikslų ir svajonių.

Taip pat žmogaus laisvę nuolat varžo visuomenės normos ir įsitikinimai. Žmogus, kuris išsiskiria ir nepaiso visuomenės normų ir įsitikinimų, yra smerkiamas kitų žmonių. Dėl to dauguma savimi nepasitikinčių, neryžtingų, savo nuomonės neturinčių žmonių bando pritapti prie visuomenės įsitikinimų, kad neišsiskirtų iš kitų žmonių. Juk nuo pat mažens vaikas yra auklėjamas, kaip elgtis ir ko nedaryti. Žmogus yra nuolat auklėjamas paklusti tėvų nuomonei. Tėvai visada nori gero savo vaikams. Ši problema yra taip pat aptariama literatūroje. Vienas iš tokių kūrinių yra žymaus XX a. lietuvių poeto, dramaturgo Vinco Mykolaičio – Putino psichologinis romanas „ Altorių šešėly“. Šiame romane veikėjas Liudas Vasaris savo viduje išgyvena vidinį konfliktą. Jis, paskatintas tėvų nuomonės, įsitikinimų ir idealų, nusprendžia įstoti į kunigų seminariją ir tapti kunigu. Tačiau Liudas Vasaris supratęs, kad turi poetinių gabumų, svajoja apie buvimą poetu. Mokydamasis kunigų seminarijoje, jis pradeda spręsti savo vidinį sielos konfliktą: kaip suderinti kunigystę ir norą būti poetu. Vasaris įstojęs į kunigų seminariją nebesijaučia laisvas, nes jam kunigo gyvenimo būdas, mąstysena, elgsena ir įpročiai poetinės prigimties žmogui yra svetimi. Liudas Vasaris tam, kad galėtų prisitaikyti ir pritapti, išsižadėdamas savęs. Nuolat abejodamas savo pašaukimu, analizuodamas savo poelgius, jis vis tiek tampa kunigu. Tapęs kunigu, jis dar labiau įsitikino, kad suderinti kunigystę ir poeto kelią yra neįmanoma. Lietuvoje prasidėjus karui, Liudas Vasaris išvyko mokytis į užsienį ir nutolo nuo jį varžiusios kunigystės. Vėliau grįžęs į Lietuvą, jis nebenori tapti kunigu. Tačiau jis vis dar yra abejojantis, nes nenori sugriauti tėvų noro turėti šeimoje kunigą. Kūrinio pabaigoje, paskatintas draugės Auksės, jis nusprendžia mesti kunigystę ir tapti poetu. Šis romanas įrodo, kaip žmogaus pasirinkimo laisvę ir gyvenimą gali įtakoti tėvų nuomonė ir įsitikinimai.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!