Rašinys. Ką gali juokas

,,Ką gali juokas?"

Juokas dažnai įvardijamas kaip vienas pagrindinių ilgo gyvenimo garantų. Juk tik jis praskaidrina nuotaiką, leidžia atitolti nuo slegiančių problemų ir padeda nepalūžti sunkiu laikotarpiu, kuomet visas gyvenimas atrodo kupinas beprasmybių, nusivylimo. Ar tikrai??Iš kitos pusės juokas leidžia kritiškai pažvelgti į žmogaus prigimtį bei neprarasti svarbiausių pilnavertiško gyvenimo vertybių.

XIX a. Lietuvai ir jos žmonėms buvo išties sunkus laikotarpis - Lietuva buvo carinės Rusijos sudėtyje, kraštas buvo rusinamas, lenkinamas, daugelis žmonių prarado tautiškumo idėją. Panašią patirtį užfiksavo Vincas Kudirka satyroje „Lietuvos tilto atsiminimai“, tik autorius savo patirtis perteikė pasitelkdamas ironiją, tam, kad padrąsintų ir paprastam lietuviui suteiktų kitokios perspektyvos žvelgiant į baimes ir sunkumus. „Lietuvos tilto atsiminimai“ – tai kūrinys, kuriame satyriškai perteikiami caro valdininkai suteikia žmogui tikėjimo ir pasitikėjimo savimi, sumažina baimę prieš įsigalėjusią priespaudą. Caro valdininkai vaizduojami kaip „durneliai“, „menkystos“, nieko nesigaudantys ir nesuprantantys asmenys, kuriems svarbiausia jų darbo vieta, gaunama už nusiaubtą ar apvogtą lietuvių kraštą. Tuo tarpu lietuvių, kaip iš naujo atgimstančiai ir laisvės siekiančiai, tautai labai reikėjo pasitikėjimo savo jėgomis. Na ir šis caro valdininkų nesusivienijamas, aklas savo jėgų pasitikėjimas suteikė lietuviams jėgų ir noro nepasiduoti, kovoti už savo kraštą. Taigi, juokas tam tikru laikotarpiu padeda nepalūžti sunkaus gyvenimo etapo akivaizdoje.

Juokas taip pat gali parodyti žmonėms jų ydas, padėti suvokti jų žalą, paskatinti keisti gyvenimo būdą. Maironis sukūrė idealą, tačiau ne visi jos laikėsi (Todėl jis norėjo išsilieti satyroje). Maironio, vieno žymiausių XIX a. lietuvių poetinės tradicijos kūrėjo, satyroje „Spjauki, drauguži, į viską“ ironiškai vaizduojamos žmogaus ydos: tinginystė, apsileidimas, prabanga. Tinginystę pavaizduoti pasitelkiamas išsipūtusio pilvo ir cigaro vaizdinys, prabanga pašiepiama vardinant žymiuosius persų kilimus ir minkštąsias kėdes. Vien tik iš pavadinimo galime spręsti, kad lyrinis „aš“ kreipdamasis į adresatą „spjauki, drauguži“ nusako siekiamybę, link kurios turėtų eiti adresatas. Kalbantysis nori padėti „draugui“, kad šis neatsisakytų idealizmo ir netaptų primityviu gyvuliu. Adresatas jau pirmoje satyros eilutėje („Spjauki, drauguži, į visa, kas žiba“) raginamas atsisakyti materialinių gėrybių – turto, prabangos. Vietoj to pasirinkti dvasinį gyvenimą – tikėjimą, laisvę. Teigiama, kad žmogus gali pajusti laisvę tik tada, kai pilnai išsivaduoja iš materialinių vertybių. Žemiški reikalai įvardijami kaip blogis, neleidžiantis žmogui svajoti, tikėti, ugdyti save, tad skatinama atsisakyti žalingų įpročių ir taip pakeisti savo gyvenimą tik į teigiamą pusę.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!