Radioaktyvumo pavojus

Radioaktyvumas – gerai visiems žinomas bei šiokią tokią baimę keliantis žodis. Šį terminą įvedė radioaktyvumo srityje dirbusi mokslininkė Marija Sklodovska Kiuri.
Radioaktyvumas tai spontaniškas nestabilių kurio nors cheminio elemento izotopų virsmas kito elemento izotopais, išspinduliuojant elementarias daleles arba branduolius.
Vykstant radioaktyviam skilimui, radioaktyvaus elemento atomų skaičius laipsniškai mažėja. Negalima tiksliai pasakyti, kada ir kuris branduolys skils, tačiau egzistuoja tam tikra tikimybė kiekvieno branduolio skilimui per tam tikrą laiką. Laikas, per kurį susklyla pusė radioaktyvaus izotopo branduolių, vadinamas radioaktyvaus skilimo pusperiodžiu.
iš skylančių branduolių išmesti aukštos energijos helio branduoliai. Pasižymi labai menka skvarba (šį spinduliavimą keleriopai susilpnina net storas lapas popieriaus), tačiau yra kraštutinai kenksmingas, aukštos Alfa spinduliavimo dozės gali nudeginti odą, sukelti odos ląstelių mutacijas, vėžį ir pan. Sukelia antrinį radioaktyvumą.
iš skylančių branduolių išmesti aukštos energijos elektronai ir pozitronai. Pasižymi ribota skvarba (šį spinduliavimą keleriopai susilpnina metalinė folija), tačiau yra labai kenksmingas, aukštos Beta spinduliavimo dozės nudegina odą, pažeidžia vidaus organus, sukelia ląstelių mutacijas. Gali sukelti ribotą antrinį radioaktyvumą.
didelės energijos elektromagnetiniai spinduliai, skleidžiami skylančių branduolių, susiduriančių aukštos energijos dalelių, kosminių kūnų ir pan. Pasižymi labai didele skvarba (lengvieji elementai šiam spinduliavimui skaidrūs, o aukštadažnius gama spindulius sunkiai sulaiko net sunkiųjų metalų sluoksniai), tačiau mažos dozės gana ribotai kenkia gyviesiems organizmams.
Neutronų spinduliavimas:
neutronai, skleidžiami skylančių branduolių. Pasižymi kraštutinai aukšta skvarba (neutronų srautą ribotai susilpnina tik lengvųjų elementų, pvz., vandenilio junginiai), dideliu kenksmingumu. Apspinduliavus sunkiuosius elementus, sukelia stiprų antrinį radioaktyvumą.
Radioaktyvumo poveikis gyvajam organizmui
Žmogus yra nuolat veikiamas radioaktyviųjų spindulių iš aplinkos. Vienas iš spinduliavimo šaltinių būtų gyvenamasis namas. Radioaktyvumo dydį lemia panaudotos statybinės medžiagos. Radioaktyviausi elementai – kalis, radis, toris ir uranas. Pvz., molio radioaktyvumas 3 kartus didesnis negu smėlio ar žvyro. Silikatiniai blokai ARKO M, pagaminti iš smėlio ir kalkių, pasižymi labai mažu radioaktyvumu. Jie gaminami iš žaliavos, kuri atitinka higienos normas HN 85 – 1998, taigi yra I statybinių medžiagų ir statybinių gaminių klasės.
Lentelėje pateikiamas...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!