Radijo ryšio linijos skaičiavimo principai ir veidrodinės parabolinės antenos

Radiobangų sklidimo procesas virš Žemės paviršiaus neatskiriamai surištas su reiškiniu bangos energijos sugėrimu ir su kitais energijos nuostoliais. Sklindant žemės bangoms, energija, pirmiausiai prarandama dėl radiobangų įsiskverbimo į Žemės plutą, o taip pat dėl difrakcinių energijos nuostolių, nes tik nedidelė bangos energijos dalis aplenkia žemės rutulio išgaubą. Sklindant troposferinėms bangoms, pagrindinis bangos energijos srautas praeina per troposferą ir tik nedidelę jo dalį troposfera išsklaido, sudarydama naudingą energijos srautą. Jonosferinės bangos patiria nuostolius, kai prasiskverbia per puslaidininkinius atmosferos sluoksnius.
Radiobangos lauko susilpnėjimas, sklindant realiose sąlygose, paliginus su susilpnėjimu, kuris būtų bangai sklindant laisvojoje erdvėje, priimta charakterizuoti daugikliu arba silpnėjimo funkcija F. Jeigu silpnėjimo daugiklis žinomas, tai radiobangos elektromagnetinio lauko įtampa skaičiuojama iš formulės:
P1 – antenos spinduliuojamas galingumas; D1 – kryptingumo koeficientas; r – kelias, kurį banga praeina nuo siųstuvo iki imtuvo.
Radijo ryšio linijos skaičiavimas pagrįstas daugiklio F radimu.
Daugiklis F priklauso nuo bangos dažnio (ilgio), kokioje atmosferos dalyje jos sklinda (troposferoje, jonosferoje), žemės paviršiaus.
Veidrodinės parabolinės antenos
Mikrobangos nedifraguoja apie Žemės rutulį ir jų neveikia jonosfera, todėl jos plačiai naudojamos kosminiame ryšyje, telemetrijoje, navigacijoje ir lokacijoje. Pagrindiniai MB ryšio sistemų privalumai yra plati siunčiamųjų dažnių juosta, didelis antenų kryptingumas ir žemas triukšmų lygis. Dėl didelės informacijos talpos ir bangų spinduliavimo bei sklidimo ypatumų jos taip pat naudojamos ryšiuose, televizijoje, radioastronomijoje ir daug kur kitur.
MB diapazono apertūrinių antenų elektriniai matmenys yra dideli, todėl jos naudojamos siaurakryptėms arba specialios formos spinduliavimo diagramoms sukurti. Plačiausiai sutinkamos ruporinės, lęšinės, veidrodinės ir iš jų sudarytos kompleksinės apertūrinių antenų atmainos.
Apertūrinės antenos kryptingumo koeficientą maksimalaus spinduliavimo kryptimi apibrėžia apertūros elektrinis plotas S/2:
D = 4S/2; (13.1)
čia   1 – apertūros paviršiaus išnaudojimo koeficientas. Jis priklauso nuo laukų amplitudžių ir fazių pasiskirstimo apertūroje ir daugelio kitų faktorių.
Apertūrinės antenos būdingas ypatumas – tai, kad visi jos elementai maitinami lygiagrečiai. Keičiant pirminio spinduolio žadinimo dažnį, apertūros žadinimo sinfaziškumas nepakinta, todėl šių antenų diapazoniškumą riboja pirminio...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!