Putino eilėraščio „Skriski, are“ analizė

II Pasaulinio karo žmonės pasirinko trauktis į vakarus (Škėma, Aistis ir KT.), partizanauti (Krivickas) arba likti čia ir koloboruoti (Salomėja Nėris, Putinas, nes išleido tarybinį rinkinį „Sveikinu žemę“, tačiau kartu ir išleido eilėraščių rinkinį „Langas“ ir poemą „Vergas“. Mirė Kačerginėje, savo vasarnamyje ir buvo palaidotas Rasų kapinėse.“vivos flango, muos voco“ (Gyvuosius apraudu, mirusiuosius šaukiu“).
1. Šis eilėraštis yra gražus, poetiškas, nes pirmojo posmo pirmoje eilutėje pasaulis yra lyginamas su pasaka. Eilėraštyje yra aprašoma žmogaus paslaptinga, tolima, vientisa, nesibaigianti būtis, kuria žmogus žavisi. Eilėraščio pabaigoje jis jaučiasi liūdnas, nes negali pažinti paslaptingos, harmoningos būties, kuri išnyksta.
2. Eilėraščio laikas yra 1927 metai. Simbolistams jis yra svarbus tuo, kad jame yra aprašomi žmogaus gyvenimas, jo mirtis, kosmosas ir būtis, nes naktį mes matome ne pačius daiktus, o jų sielas.
3. Vinco Mykolaičio-Putino eilėraštis „Tarp dviejų aušrų“ primena Mikalojaus Konstantino Čiurlionio simbolistinius paveikslus.
4. Žmogus kosmoso begalybėje patiria vientisą būtį, šviesą, euforiją, jaučiasi būties dalimi tačiau jaučia ir vakarų atošvaistes ir mato daiktus kaip blankius šešėlius, kuriuos nežinai, kokiais pavadinimais vadinti. Tada žmogaus būtis grįžta atgal, išnyksta, todėl žmogui pasidaro liūdna.
5. Eilėraštyje „Tarp dviejų aušrų“ žmogaus gyvenimas žemėje yra lyg aidas, nes jis ateina (žmogus žemėje gimsta) ir praeina (žmogus žemėje miršta).
6. Pirmiausia lyrinis subjektas jaučiasi paskendęs kosminėje harmonijoje, o eilėraščio pabaigoja jis jaučia liūdesį, nes žmogaus gyvenimo žemėje jau nėra arba jis nebemato tos tolimos, vientisos, paslaptingos būties.
2. 2. Lyrinis subjektas, jo pokytis.
3. 3. Raiška (kontrastai, simboliai, metaforos)
Vincas Mykolaitis-Putinas
Skriski, Are (Iš rinkinio „Tarp dviejų aušrų“ (1922))
Epitafija „Dangus – tėvas, žemė – motina“parodo, kad lyrinis subjektas jaučia būties prieštaras: Gimęs žemėje, jis ilgisi dangaus – aukštųjų idealų. Erelis (aras) simbolizuoja laisvę, dvasinio tobulėjimo troškimą. Kreipiniu „skriski, are“ lyrinis subjektas skatina savo maištingą, laisvą sielą skristi į aukštumas, nes Žemėje žmogus yra trapus, o jo siela danguje – amžina, norinti ko nors siekti,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!