Psichologijos įvado seminarai

1. Žinoti jutimo apibrėžimą, gebėti jį komentuoti (aiškinti apibrėžime naudojamų terminų turinį) ir to pasekoje jutimą apibūdinti savais žodžiais.
7. Įvardinti ir apibūdinti netikslaus, bendrų dėsningumų neatitinkančio jutimo formas (sensibilizacija, sinestezija, haliucinacija).
1. Jutimo apibrėžimas.
Jutimas (sensation) – procesas, kai mūsų jutimo receptoriai ir nervų sistema priima ir pateikia aplinkos dirgiklių energiją. Norėdami sukurti galvoje pasaulio vaizdą, turime aptikti fizinę energiją išorėje ir paversti ją nerviniais signalais. Šis procesas tradiciškai vadinamas jutimu (Myers, 2008).
Jutimas – tai procesas, kuris vyksta, kai analizatorių veikia aplinkos arba organizmo vidaus dirgikliai (Lapė, Navikas, 2003).
Jutimas – psichinis procesas, kai jutimo organus veikia dirgikliai, ko pasekoje mes gauname informacija apie tam tikro objekto ypatumus. Procesas atsirandantis esant stimului.
2. Jutimo objektas ir jo esminiai bruožai.
Jutimo objektas – stimulas, dirgiklis (fizinė energija).
Pagrindinė savybė – fizinė.
Proksimalinis stimulas – stimulas tiesiogiai veikiantis sensorinių sistemų receptorius (karšta keptuvė verčia atitraukti ranką).
Distalinis stimulas – tiesiogiai neveikia sensorinių receptorių (regimasis objektas (mašina, medis) neveikia tiesiogiai receptorių, juos veikia tik tų objektų atvaizdžiai tinklainėje (šviesa, atsispindėjusi nuo objektų, patenka į tinklainę ir tiesiogiai veikia receptorius) (Vaitkevičius, 2002).
Lytos atveju distalinis ir proksimalinis stimulai sutampa. Kitose sistemose yra gana ryškūs skirtumai tarp šių stimulų.
Stimulai dirgina receptorius, kurių dirginimas sukelia pojūtį.
3. Jutimo sistemos sandara ir veiklos ypatumai.
Nerviniai aparatai, priimantys, analizuojantys ir sintetinantys vidinius ir išorinius organizmo dirgiklius vadinamos sensorinėmis (jutimo) sistemomis (analizatoriais). Pagrindinės jutimų sistemos: regos, klausos, skonio, uoslės, lytos.
Sudaro trys dalys:
1. Receptorius.
Dirgiklių energiją paverčia jaudinimo procesu, transformuoja į elektrinį signalą (nervinį impulsą). Jie specializuoti, pagal tai kokio dirgiklio energiją jie priima, yra skirstomi į foto (elektromagnetinių bangų (šviesos) dirginimas, mechaninius (prisilietimas, spaudimas) ir chemo (cheminės sudėties pokyčiai organizmo terpėje). Pagal vietą organizme irfunkciją – ekstero (kūno paviršiuje, į dirginimą iš aplinkos), intero (organizmo viduje vykstantys kitimai), proprio (organizmo judesių sistemos poveikiai).
2. Nervinės skaidulos, jungiančios receptorių su centrine nervų dalimi.
Aferentinėmis (įcentriniai) skaidulomis, receptoriuje kilęs jaudinimas (nervinis impulsas) sklinda į aukštesnius...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!