Prometėjo paveikslas graikų mite ir Vinco Mykolaičio – Putino eilėraštyje

Vienas iš populiariausių antikos mitų yra apie titaną Prometėją. Kultūros tekstuose interpretuojamas ne tik kaip herojus, iš savo protėvių paveldėjęs išmintį ir drąsą, bet kaip ir maištininkas metęs iššūkį autoritetams, pažeidęs Olimpo dievų nustatytą tvarką ir pasiaukojęs dėl visos žmonijos ateities. Vakarų kultūroje Prometėjas – amžinojo žmogaus dvasios, maišto ir aukojimosi simbolis. Prometėjo ugnis simbolizuoja nuolatinį vidinį veržimasi, siekimą aukštų mokslo, meno tikslų, talentą ir gabumą. Prometėjas graikų mite vaizduojamas, kaip drąsus titanas, atnešęs žmonėms dieviškojo žinojimo kibirkštėlę ir padaręs juos kultūringus. Prometėjas buvo nepaprastai galingas milžinas, kuris priklausė titanų giminei, viešpatavusiai anksčiau už Olimpo dievus. Nors pats buvo titanas, jis rėmė Dzeusą ir padėjo jam nuversti nuo sosto senąjį dievą Uraną. Prometėjas ryžosi atgaivinti dykynes, kurios atsirado po neseniai vykusių titanų ir naujųjų Olimpo dievų grumtynių žemėje ir iš naujo sukurti žmonių giminę. Jis paėmė molio gniužulą, suvilgė jį šaltinio vandeniu, suminkė savo dieviškais pirštais ir nulipdė žmogų. Titano prašoma, Atėnė įkvėpė žmonių kūnams gyvybę. Bet pirmieji Prometėjo žmonės buvo menki ir silpni. Žiūrėjo, bet nieko nematė, klausė, bet nieko negirdėjo. Jie lyg vaiduokliai slankiojo po žemę, nesistengdami įminti josios paslapčių, mokytis ar tobulėti. Dzeusas pamatęs, pirmųjų žmonių trūkumus, nutarė atimti žmonių giminę iš Titano valdžios, juos išnaikinti ir sukurti tobulesnę rasę. Prometėjas, kaip žmonių giminės tėvas ir gynėjas, išdrįso vienas šią mirtingąją rasę nuo pražūties išgelbėti ir pasipriešinti Dzeuso valiai. Jis manė, kad ir esamus žmones galima patobulinti ir nutarė taip padaryti. Titanas iš Olimpo dievų pavogė šventąją ugnį ir perdavė ją mirtingiesiems. Prometėjo atnešta ugnis suteikė kūrybinių galių, padėjo išgyventi, išaiškino žmonėms, kodėl žvaigždynai bei šviesuliai pateka ir nusileidžia, išmokė rašto ir skaičiavimo. Žmonės paliko niūrius urvus giliai po žeme ir susirentė erdvius būstus. Žemės paviršiuje ir saulėje, tampa nepriklausomi nuo gamtos, kartu ir nuo dievų valios. Žmonėms tai buvo didžiulė dovana, nors ji tebuvo menka absoliutaus...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!